Lankytinos vietos Kražių seniūnijoje

Kražių seniūnija užima beveik 24 tūkst. ha teritoriją, priskaičiuojama 154 kaimai, 3 miesteliai, gyvena apie 2 220 gyventojų. Seniūnijoje veikia M. K. Sarbievijaus kultūros centras, ambulatorija, 2 medicinos punktai, 3 bažnyčios, 3 civilinės kapinės, gimnazija, keletas individualių įmonių ir akcinių bendrovių.

Kražių seniūnijos ribose yra respublikinės reikšmės gamtos paminklų: Didysis, Spunčio, Šventragių ir Greitiškės ąžuolai bei Medžiokalnio, Paginskių ir Girgždutės draustiniai. Apylinkė miškinga, ją puošia Pašilės, Brukų, Kalnyčios miškai. Gražus Karklėnų ežeras, Vėjinės tvenkinys, yra ir mažesnių ežerėlių. Per Kražių seniūniją vingiuoja Kražantė, Ančios, Akmenos ir kitos upės.

Kražių seniūnija išsiskiria ne tik savo istorija, bet ir kultūros paveldo objektų gausa.

Kviečiame pasižvalgyti po Kražių seniūniją:

2022 m. Lietuvoje pastatyta pirmoji budistinė Stupa. Stupa – Budos nušvitimo simbolis – pastatyta Stupkalnio Deimantinio kelio budizmo centre, įsikūrusiame netoli Kražių miestelio, Kelmės rajone.

2022 m. rugsėjo 24 d. Stupa inauguruota iškilmingos ceremonijos metu, kuriai vadovavo Karma Kagju tradicijos Lama Nedo Rinpočė. Stupa (tib. čiorten) pastatyta minint Lamos Olės Nydahlo įkurtos Deimantinio kelio mokyklos veiklos Vakaruose 50-metį ir jos veiklos Lietuvoje 25-metį. Olė ir Hana Nydahlai buvo pirmieji Karma Kagju tradicijos vadovo XVI Gjalva Karmapos mokiniai vakariečiai, paprašyti mokyti budizmo Vakaruose. Per visą jų darbo Vakaruose laikotarpį, skirtingose šalyse pastatyta per 20 budistinių Stupų.

Stupos yra tikrosios proto prigimties simboliai. Jos nurodo viršlaikes nušvitimo savybes: bebaimiškumą, džiaugsmą ir atjautą. Per daugiau kaip 2500 metų trunkančią budizmo tradicijos istoriją, Stupos yra priminimas, kad nušvitimą gali pasiekti visi. Kiekvienas Stupos lygmuo, nuo apačios iki viršaus, reiškia vystymosi pakopas siekiant nušvitimo. Stupos konstrukcijos pagrindas nurodo penkis elementus: žemę, vandenį, ugnį, orą ir erdvę, kurie atitinka kvadratinį pagrindą, apvalią vidurinę dalį, trikampę viršūnę, pusmėnulį ir saulę bei erdvės ir sąmoningumo lašus. Stupa taip pat simbolizuoja Budą, Dharmą (mokymus) ir Sanghą (praktikuojančiųjų bendruomenę) – svarbiausius dalykus kiekvieno budisto gyvenime.

Stupos yra užpildomos brangiais dalykais – mantromis, relikvijomis, gydančiomis medžiagomis bei Budos kūno, kalbos ir proto simboliais. Pastatytomis Stupomis galima gėrėtis, medituoti šalia jų arba apeiti jas ratu, pagal tradiciją – laikrodžio rodyklės kryptimi, linkint visokeriopo gėrio ir taikos visoms gyvoms būtybėms. Stupos primena apie kiekvieno žmogaus tobulėjimo galimybę, nesvarbu, kuriai religinei tradicijai žmogus priklauso.

Daugiau informacijos: www.stupkalnis.lt, FB paskyroje Facebook Stupkalnis stupa

Adresas: Stupkalnis, Janapolio k. 8, Kražių sen., LT-86283, Kelmės r.

Šalia Kražių yra vieta, kur miestelio gyventojai ir svečiai gali praleisti savo laisvalaikį prie vandens telkinio. Čia sutvarkytas paplūdimys, įrengta pavėsinė.

Vėjinės tvenkinio plotas – 18,16 ha, gylis – 18 m. Tvenkinys ribojasi su Kražių miesteliu, dalis tvenkinio yra Vaitkiškių kaime, kita dalis ribojasi su Gerletiškės kaimu.

Vaitkiškių k., Kražių sen., Kelmės r.

Iki XX amžiaus vidurio Kražiuose gyveno gausi žydų bendruomenė. Čia, netoli Kražių miestelio, 2,5 ha plote žydai turėję savąsias kapines.

Kapinėse buvę apie 80 įvairių dydžių ir formų tašyto lauko akmens ir betoninių antkapių su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis. Išliko nedidelė dalis antkapinių paminklų, tvoros bei vartų fragmentai.

Žinoma, jog senosiose žydų kapinėse palaidotas Kražių rabinas Rabbi zev Wolf Turbowitz (1840-1922).

Vaitkiškių k., Kražių sen., Kelmės r.

Privatus Kražių valsčiaus Linkaučių dvaras minimas 1585 m. Žemaičių Žemės teismo knygoje. 1655-1658 m. siautėjant karui ir marui Linkaučių savininkas Mikalojus Jonas Bardauskas su žmona Elena nutarė savo valdoje steigti Šv. Norberto ordino seserų vienuolyną. 1657 m. jis įsipareigojo pastatyti vienuolyno pastatą su 7 koplyčiomis. Vėliau savo sumanymo atsisakė – vienuolynas liko neįsteigtas, buvo pastatyta tik viena koplyčia.

Linkaučių koplyčia – įdomus Lietuvos renesanso mūrinės architektūros paminklas, iškilęs XVII a. antroje pusėje. Išliko beveik nepakitusi iki mūsų dienų. Prie koplyčios buvo aptvertas nemažas šventorius, kuriame laidoti žmonės. Linkaučių savininkai ir jų giminės laidojosi koplyčios rūsyje.

Linkaučių k., Kražių sen., Kelmės r.

Pašilės miestelyje stovi medinė 1883 m. statyta Šv. Jurgio bažnyčia. Šalia jos – XIX a. suręsta varpinė, kurioje dar XX a. 8 deš. buvo trys varpai (vienas lietas 1620 m., kiti du – 1795 m.). Apie ankstyvąjį Pašilės bažnyčios istorijos etapą žinių beveik neturima.

Iki mūsų dienų išlikusi Pašilės bažnyčia yra lotyniškojo kryžiaus plano, su dviem koplyčiomis. Virš paprastų formų pagrindinio fasado iškilęs neaukštas bokštelis su ornamentuotu kryžiumi. Nuo XIX a. Pašilės bažnyčios šventorių puošia vienatarpsnė į viršų siaurėjanti varpinė ir nesudėtingų formų koplytsulpis. Bažnyčioje išsaugota XVIII a. antr. p. – XX a. pirm. p. dailės paminklų, kurie atspindi čia puoselėtas maldingumo formas, fundatorių ir vietos menininkų grožio sampratą.

Pašilė, Kražių sen., Kelmės r.

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog Karklėnų dvarininkas I. Šiukšta 1767 m. pastatė bažnyčią. Visgi tai buvo Karklėnų dvaro koplyčia. Vėliau minima, jog 1779 m. tas pats dvarininkas pastatė bažnyčią Karklėnų miestelio viduryje.

Dabartinė bažnyčia Karklėnuose – trečioji bažnyčia miestelyje, pastatyta 1871 m. Kasmetiniuose Batakių dekano vizitacijos aktuose atskleidžiamos naujosios Karklėnų bažnyčios statybos detalės. XIX a. pabaigoje minima, jog „pastatyta nauja bažnyčia, pradedami vidaus įrangos darbai“. 1884 m. aplink bažnyčią pastatyta nauja akmeninė tvora. 1891 m. suremontuota blogos būklės senoji varpinė, bet jau 1897 m. pastatyta nauja varpinė.

Iki šių dienų išlikusios Karklėnų bažnyčios architektūra apibūdinama kaip pabrėžtinai liaudiško klasicizmo formų. Tai kryžiaus plano, vienanavė salinė bažnyčia. Bažnyčios interjero puošybos elementai liudija ilgą ir turtingą maldos namų istoriją, kadangi čia esama XVIII-XX a. pirmosios pusės bažnytinės dailės paminklų.

Lietuvoje švenčiami Šv. Onos atlaidai, kasmet ypatingomis pamaldomis minimi ir Karklėnų bažnyčioje.

Karklėnai, Kražių sen., Kelmės r.

Minima, jog 1499 m. Karklėnų dvaras priklausė Šemetoms. Seniausių karklėniškių teigimu, nuo neatmenamų laikų dvare veikęs bravoras (spirito varykla), nešęs didelį pelną dvarininkui.

Gal giminystės ryšiais, gal kitu būdu, po Šemetų Karklėnų dvarą valdė lenkų didikai Žukai. Po 1863 m. sukilimo J. Žuko likimas nežinomas.

Vėliau Karklėnų dvaras pateko į ruso Romano Puzirauskio rankas. R. Puzirauskiui 1888 m. mirus, dvarą (981 ha) paveldėjo jo dukra Sofija. Prieš žemės reformą didžiąją dalį dvaro S. Puzirauskaitė išpardavinėjo ūkininkams. Dalis Karklėnų miestelio žemės per reformą buvo paimta į valstybės fondą – dvarininkei palikta 80 ha. Po Antrojo pasaulinio karo S. Puzirauskaitė pabėgo iš dvaro ir nebegrįžo. Dvare gyveno jos buvę tarnai ir kumečiai. Dvaras be šeimininkės per keletą metų virto griuvėsiais.

1957 m. ant dvaro pamatų išaugo mūrinis namas, panašus į buvusį dvarą. Į jį perkėlė Karklėnų vidurinę mokyklą. Didėjant mokinių skaičiui, prie jo pristatė priestatą. Vienintelis tuomet iš Karklėnų dvaro statinių išlikęs pastatas buvo akmeninis svirnas.

1999 m. vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2020 m. mokykla uždaryta.

Mokyklos g. 9, Karklėnai, Kražių sen., Kelmės r.

Galinių piliakalnis (Papušys, Pilikė) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė apvali, apie 20 m ilgio ir 18 m pločio, šlaitai vidutinio statumo, 8 – 9 m aukščio. Šiaurinėje aikštelės dalyje yra apie 16 m ilgio ir 1 m aukščio pylimas. Į pietryčius nuo piliakalnio, papėdėje, už pelkėtos pievos, 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos. Tokios keramikos taip pat rasta Papilių piliakalnyje (Pakražančio sen.), Paklibakių gyvenvietėje – matyt, pastaroji gyvenvietė, buvo vienalaikė su netoliese esančiu kapinynu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs eglėmis ir krūmais.

Galinių k., Kražių sen. Kelmės r.

Paspąsčio kaime (Karklėnų apyl.) yra dvi kalvos – Spąstis ir Spąsčiukas, apie kurias pasakojama daug padavimų. Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldokalniu. Kalvos, matyt, buvo apeiginės pagoniško kulto vietos.

Spąsties kalva yra aukščiausia vieta Kelmės rajone – 204 m virš jūros lygio.

Piliakalnis (Sponstis, Maldokalnis) įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga R – V kryptimi, 25×20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio. 1999 m. B. Dakanis ištyrė bendrą 11 m2 piliakalnio plotą. Aikštelėje aptiktas židinys su brūkšniuota ir lygia keramika, molio tinko gabalėliais. 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje tyrinėjimų metu buvo rastas akmeninis kirvis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, didesnė aikštelės dalis ir PR šlaitas dirvonuoja.

Paspąsčio k., Kražių sen., Kelmės r.

Kultūrinę vertę turintis Kelmės rajono piliakalnis. Dar vadinamas Piltine.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. V ir Š šlaitai žemesni ir nuolaidesni. Šlaitai vidutinio statumo, 12 m aukščio. Aikštelėje buvo rasta anglių, puodų šukių, įvairių geležinių dirbinėlių. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse. Piliakalnis labai apardytas arimų, trianguliacijos bokšto. Dabar apaugęs lapuočiais.

Bukantiškės k., Kražių sen., Kelmės r.

Šilgalio piliakalnis (Pilikė) įrengtas Ringio dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠR – PV kryptimi, 23×15 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 6 – 7 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Apaugęs lapuočiais.

Karyznų k., Kražių sen., Kelmės r.

Dar vadinamas Biržkalniu. Gana masyvi, pailga Š – P kryptimi atskira kalva, juosiama bevardžio upelio, kuris dabar yra patvenktas ir virtęs tvenkiniu. Piliakalnio aikštelė apie 22 m ilgio ir 15 m pločio, šlaitai gana status, iki 14 m aukščio. Datuojamas I tūkst. Kalva apaugusi lapuočių mišku.

Karklėnalių k., Kražių sen., Kelmės r.

PAALKSNIŲ LAIDOJIMO PAMINKLAI

Paalksnių archeologijos paminklai yra Paalksnių kaimo pietiniame gale, valstybiniame miške ir prie vietos gyventojų sodybos. Paalksniuose yra senojo geležies amžiaus pilkapynas (vietos gyventojų vadinamas “milžinkapiais”), vėlyvojo geležies amžiaus kapinynas (jame yra griautinių ir degintinių kapų), krikščioniškojo laikotarpio senkapis.

Paalksnių pilkapynas datuojamas I-III a. Pilkapyne suskaičiuotas 21 pilkapis (skaičiuota 1993 m., prieš pradedant pilkapyno tyrinėjimus). Vėliau 13 pilkapių ištirta. Dabar išlikę 8 neištirti pilkapiai. Pilkapiai yra 6-9 m skersmens, 0,5-1 m aukščio.

Paalksnių kapinynas yra į rytus nuo pilkapyno, gerokai apardytas ariant lauką, statant įvairius pastatus, įrengiant krikščioniškojo laikotarpio kapinaites. Datuojamas VIII-XVI a.

Krikščioniškojo laikotarpio kapai, rasti Paalksniuose, datuojami XV-XVI a. Šios kaimo kapinaitės buvo įrengtos buvusio vėlyvojo geležies amžiaus kapinyno dalyje.

Paalksnių paminklai tyrinėti 1993-1999 m. Vilniaus universiteto archeologinės ekspedicijos (vadovas – prof. M. Michelbertas).

Paalksnių k., Kražių sen., Kelmės r.

BRUKŲ/BRUKALIŲ KAPINYNAS

Brukų, Brukalių kapinynas buvo įrengtas nedidelėje Ančios slėnyje esančioje pakilumoje. Vėliau kapinyno rytinėje dalyje buvo įrengtos kaimo kapinės (kapinių vietoje išsiskiria apie 13×13 m dydžio apkastas pakilimas). Datuojamas I tūkst. antr. p. – II tūkst. pr.

Brukų k., Kražių sen., Kelmės r.

GEDMINIŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Gedminių kaimo gyventojų senosios kapinės datuojamos XIX a. – XX a. pirm. p. Kapinės įrengtos kalvelėje, neaptvertos, auga medžiai, krūmai, stovi aukštas medinis kryžius, kitas medinis kryžius nuvirtęs. Čia buvęs senkapis.

Radiškės k., Kražių sen., Kelmės r.

PAGIŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Pagių kaimo gyventojų senosios kapinės datuojamos XIX a. – XX a. pirm. p. Dar vadinamos Kapiukais. Kapinės įrengtos kalvoje, neaptvertos, auga medžiai, krūmai, išlikę du betono apvadai. Čia buvęs senkapis.

Pagių k., Kražių sen., Kelmės r.

DAUKINTIŠKĖS KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Daukintiškės kaimo gyventojų senosios kapinės įrengtos kalvelės, apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais ir krūmais, viršuje. Apleistos. Ant lauko akmens įtvirtintas metalinis kaltinis kryžius su metaline Nukryžiuotojo skulptūrėle.

Daukintiškės k., Kražių sen., Kelmės r.

BURČIŠKĖS KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Burčiškės kaimo gyventojų senosios kapinės įrengtos kalvoje, teritorijos paviršius apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais. Ant lauko akmens įtvirtintas metalinis kaltinis kryžius.

Syderiškių k., Kražių sen., Kelmės r.

PUPĖNŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Dar vadinamos Koplyčkalniu, kitaip Gojuku.

Pupėnų k., Kražių sen., Kelmės r.

KARYZNŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS

Karyznų kaimo gyventojų senosios kapinės datuojamos XIX a. – XX a. pirm. p. Dar vadinamos Kapiukais. Kapinės įrengtos kalvelėje, neaptvertos, apaugusios medžiais, krūmais, teritorijoje nuvirtęs sutrūnijęs medinis kryžius.

Karyznų k., Kražių sen., Kelmės r.

Kražių seniūnijoje yra partizanų atminimui pastatytų kryžių.

Kražių miestelio rytiniame pakraštyje, Žvyrkalnyje, 1990 m. pastatytas medinis kryžius šioje vietoje užkastų 1944-1949 m. Kražių apylinkėse žuvusių partizanų atminimui (V. Eisinui (Žygaudui), K. Bagdonui (Aitvarui), V. Kybartui (Pikui), J. Jokubauskui (Siaubui), B. Ulevičiui (Bijūnui), K. Milašauskui (Levui)).

Medinis kryžius Paplūsčių kaime, prie Raudgirio miško pastatytas 1995 m. Raudgirio partizanams (1944-1961) atminti.

1995 m. medinis kryžius pastatytas Papleksnių kaime žuvusiems partizanams (S. Zybartui, A. Ražauskiui, F. Ražauskiui, V. Ražauskiui, J. Zelbai, I. Zelbai, I. Jucevičiui) atminti.

1996 m. Kaupų miške pastatytas medinis kryžius partizano Antano Volbiko, žuvusio 1948 m., amžino poilsio vietoje.

1996 m. medinis kryžius pastatytas Tamkių kaime, čia 1961 m. žuvusio partizano Edmundo Kmito atminimui.

Medžiokalnyje 1999 m. pastatytas metalinis kryžius kovotojams už laisvę, žuvusiems 1946-1947 m. (A. Kmitai, A. Verpečinskui, S. Verpečinskienei, J. Kvietkauskui atminti).

1944-1964 m. žuvusiems partizanams atminti metalinis kryžius ant akmens stovi Lenkviečių kaime.

Pašilės akmuo su “Dievo pėda”. Tai mitologinis akmuo su pėdą primenančiu įdubimu, dar vadinamas Pono Dievo Grabu. Akmuo stūkso Pašilės miške. Saugomas archeologijos paminklas.

Pašilės k., Kražių sen., Kelmės r.

6 km nuo Kražių buvęs Oreliškės kaimas.

Netoli kaimo stūkso akmuo, kuris yra dydžiu išsiskiriantis respublikinės reikšmės gamtos paminklas.

Oreliškės k., Kražių sen., Kelmės r.

Šimtametė Kražių pušis, vietinių gyventojų dar vadinama Tetervinų pušimi. Aukštame pušies kamiene kabo Rūpintojėlis.

Kražiai, Kelmės r.

Greitiškė – buvęs kaimas Kražių pašonėje, iš kurio dabar nebelikę nė kiemo. 1939 m. jame buvo tik 2 ūkiai su 22 gyventojais. Išlikęs čia, 0,5 km į pietus nuo Kražių miestelio, stūkso tik vienas gamtos paminklas – Greitiškės ąžuolas.

Išnykusiam Greitiškės kaimui nemarų paminklą pastatė lenkas jėzuitas Hiacintas Antanas Gonsovskis, apdainavęs šį Žemaitijos kaimelį kaip gražiausią ir ramiausią vietą atokvėpiui nuo darbų ir minčių sumaišties, išaukštinęs ten buvusį statinį kaip puikiausią vilą, niekuo nenusileidžiančią garsiausių Antikos turtuolių ar XVI a. Italijos humanistų rūmams.

Greitiškės km., Kražių sen., Kelmės r.

Šventragių kaimo pietinėje pusėje, laukuose auga senas paprastasis ąžuolas. Šventragių ąžuolas saugomas valstybės nuo 1968 m. kaip gamtos paveldo objektas. Medžio aukštis – 19,5 m, apimtis 1,3 m aukštyje – 4,9 m.

Aplink miškuose yra ir daugiau senų ąžuolų.

Šventragių k., Kražių sen., Kelmės r.

ŠVENTRAGIŲ ALKVIETĖ

Šventragių kaimas yra 5 km į šiaurės vakarus nuo Kražių, netoli Ančios upės ištakų. Kaimą supa senas ąžuolynas – Šventragių miškas. Kaimo pietuose, laukuose auga saugomas Šventragių ąžuolas. Kaime aptikta alkvietė.

Šventragių k., Kražių sen., Kelmės r.

Apie 3 km į šiaurės rytus nuo Kražių, už 0,8 km į šiaurę nuo Medžiokalnio, Kaupų miške telkšo padavimuose su juo siejamas Katežeris.

Visi krantai žemi, pelkėti, ištisai apaugę medžiais. Rytuose išteka upelis link Dausino ežero pelkės (Kražantės baseinas).

Kražiai, Kelmės r.