2012 m. lapkričio 6 d., antradienį, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre (Kolegijos g. 5, Kražiai) atidaroma Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Gerardas Bagdonavičius. Gyvenimas – tarsi teatras…“ Parodos kuratorė Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė.
Paroda veiks iki 2012 m. lapkričio 30 dienos.
Gerardas Bagdonavičius – unikalus menininkas. Garbingiausias jo titulas – Šiaulių dailininkas (ir reikia pabrėžti – vienintelis profesionalus dailininkas Šiauliuose visą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo). Taip pat jis – grafikas, tapytojas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, ekslibrisų kūrėjas, pedagogas, fotografas, vienas iš pirmųjų Lietuvos dizainerių, net architektas, tikriausiai pirmasis lietuvių kino aktorius, neetatinis spaudos korespondentas, kolekcininkas, pianistas mėgėjas, etnografas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus talkininkas… Šiauliams jis atidavė visą gyvenimą, visą širdį ir visą talentą. Stebina įvairialypė dailininko kūryba ir jo interesų platumas.
Kūrybinis G. Bagdonavičiaus braižas ir principai susiformavo veikiami įvairių XX a. pr. stilių, kartu jis išliko savitas, originalus ir nepakartojamas. G. Bagdonavičius sukūrė apie 5 000 įvairiausių dailės darbų. Jo kūriniai saugomi 11 Lietuvos muziejų, privačiose kolekcijose, didžiausia dalis (3 800 eksponatai) – Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Parodoje „Gerardas Bagdonavičius. Gyvenimas – tarsi teatras…“ pristatoma įvairiapusė dailininko kūryba: tapyba, scenografija, grafika, taikomoji grafika, dizainas, saugoma „Aušros“ muziejuje.
Dailininko kūryboje labai reikšmingi įvairia tapybos ir grafikos technika sukurti „grynieji“ ir urbanistiniai peizažai, architektūros vaizdai. Dailininkas nemažai keliavo po Lietuvą, dažniausiai – po artimiausias Šiaulių apylinkes. Pieštuku, akvarele fiksavo daugybę miestelių, jų architektūrinių paminklų, šiaip įdomesnių ir net kasdieniškų, niekuo nepasižyminčių motyvų. Dailininkas mokėjo perteikti miestų ir miestelių tikrovę, mėgo rašyti aiškinamuosius tekstus. Ši jo kūryba yra vertinga ne tik meniniu, bet ir istoriniu požiūriu.
Ekslibrisai – antroji svarbi dailininko kūrybos sritis. Turėdamas gausią biblioteką, pirmuosius ekslibrisus dailininkas sukūrė sau. Jo ekslibrisų bruožas – knygos ženklo siejimas ne su bibliotekos pobūdžiu, bet su jos savininko asmenybe. Prie kiekvieno ekslibriso dailininkas dirbo ilgai, ieškojo kuo išraiškingesnės detalės, suprantamo simbolio knygos savininko profesijai, interesams atskleisti. G. Bagdonavičius sukūrė daugiau kaip 100 ekslibrisų.
Trečioji dailininko kūrybos sritis – scenografija. Scenografijos darbus jis kūrė remdamasis išsamiomis epochos studijomis, jausdamas laikotarpio dvasią, kruopščiai apdorodamas detalę. Kūrė ir dekoracijas, ir kostiumus, ir rekvizitus ne tik profesionaliems spektakliams, bet ir saviveikliniams.
G. Bagdonavičius produktyviai darbavosi taikomosios grafikos ir dizaino srityse. Jis iliustravo nemažai knygų, žurnalų, vadovėlių, kūrė firminio stiliaus elementus, atvirukus, plakatus ir afišas.
Dailininkas domėjosi baldais, jų istorija ir stiliais. Dailininkas dalyvavo konkurse, skirtame sukurti baldus Kauno Karo muziejui ir Karininkų ramovei. Laimėjęs pirmąją premiją, autorius šiais kūriniais itin didžiavosi. Baldai buvo pagaminti, dalis jų išliko.
Pirmieji du kūrybos dešimtmečiai (1920–1940 m.) dailininkui buvo itin reikšmingi: būtent tuo laiku susiformavo jo stilius, buvo sukurta daug svarbių kūrinių. Vėlesniais metais vis daugiau laiko užimdavo pedagoginis darbas. 1970–80 m. dailininkas tartum išgyveno antrąją jaunystę – sukurdavo naujų darbų, kuriuose dažnai panaudodavo ankstesnių metų etiudų ir eskizų medžiagą.
„Aušros“ muziejaus darbuotojai ištisą dešimtmetį tyrinėja G. Bagdonavičiaus kūrybinį palikimą. Šio kruopštaus darbo rezultatas – išleistas dailininko kūrinių, saugomų Lietuvos muziejuose, albumas ir katalogas skaitmeninėje laikmenoje.
Albume pateikiami G. Bagdonavičiaus biografijos faktai, jo kūrybos apžvalga, bibliografija. Albumas iliustruotas meniniu ir istoriniu požiūriu vertingiausiais dailininko kūriniais (295 iliustracijos), o kataloge pateikiami Lietuvos muziejuose saugomų kūrinių (4 421 eksponatas), aprašai ir reprodukcijos iš „Aušros“ muziejaus rinkinių. Šis leidinys – dailininko kūrybos įvertinimo, įamžinimo, pagarbos ir padėkos ženklas, duoklė iškiliajam šiauliečiui. Katalogo sudarytojos: Augenija Jovaišaitė, Odeta Stripinienė, Virginija Šiukščienė.