Lapkričio 5-6 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vilniuje, vyko mokslinė konferencija „Lietuviškojo Parnaso ūksmėje: XVI-XVIII a. Lietuvos poezija“. Tai jubiliejiniai – XX-ieji – J. Lebedžio skaitymai, kurie šiemet buvo skirti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus 425 gimimo metinėms. Konferenciją organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyrius. Dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje, konferencija vyko nuotoliniu būdu.
Pagrindinis konferencijos tikslas, kaip nurodė Ona Dilytė-Čiurinskienė (LLTI Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja) buvo apspręsti M. K. Sarbievijaus vietą literatūros kanone ir atsakyti į klausimą, ar tikrai M. K. Sarbievijus mums yra pažįstamas. Į šį klausimą atsakyti ėmėsi Živilė Nedzinskaitė (LLTI Senosios literatūros skyriaus vyresn. mokslo darbuotoja), apžvelgdama visą gausų M. K. Sarbievijaus palikimą ir įvardydama su juo susijusius keblumus ir neaiškumus. Pranešimo autorė apžvelgė, kiek ir kokių M. K. Sarbievijaus kūrinių yra išversta į lietuvių kalbą, kaip esami vertimai formuoja jo kaip poeto įvaizdį, kokio M. K. Sarbievijaus vis dar nepažįsta lotyniškai neskaitanti akademinės bendruomenės dalis ir pan.
Asta Vaškelienė (LLTI Senosios literatūros skyriaus vadovė) savo pranešime analizavo M. K. Sarbievijaus poetinės kūrybos recepciją XVIII a. Lietuvos lotyniškojoje proginėje literatūroje. M. K. Sarbievijus buvo vienas iš labiausiai cituotų Baroko poetų, o jo lyrikos fragmentus kūrėjai pasitelkdavo arba kaip atskirus vienetus, arba jungdavo juos su klasikinės ir vėlyvosios Antikos autorių poezijos eilutėmis.
Rimvydas Laužikas (VU Komunikacijos fakulteto dekanas) nagrinėjo M. K. Sarbievijaus tekstus kaip LDK gastronomijos istorijos šaltinį. Taikant skirtingas teorines prieigas galima skirtingai perskaityti tą patį poetinį tekstą, praplečiant jo suvokimo lauką ir atrandant naujų prasmių. Pranešimo autorius išskyrė ir iškodavo LDK gastronomijos istorijos požiūriu įdomų fragmentą – M. K. Sarbievijaus „Vienuoliško poilsio pašlovinime“ aprašomą stalą.
Ona Dilytė-Čiurinskienė (LLTI Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja) pratęsė gastronomijos temą ir analizavo, kokias prasmes perneša „gastronominiai“ M. K. Sarbievijaus tekstai. Jos teigimu, poetinis tekstas gali būti traktuojamas kaip patikimas istorinis šaltinis. Tačiau iškėlė klausimą, ar tai iš tiesų teikia žinių apie LDK jėzuitų valgymo įpročius, teikia informaciją apie senovės Romos gastronominę kultūrą, o gal vaizdžiai perteikiama prašmatnių ir kuklių valgių opozicija tėra metafora, poetinė priemonė kūrinio minčiai sustiprinti.
Konferencijoje skaityta ir daugiau pranešimų kitomis temomis. Pavyzdžiui, M. Čiurinskas (LLTI) apžvelgė humanistinių varžybų apraiškas Oršos pergalės poetų kūryboje, D. Antanavičius (LII) nagrinėjo Bazilijaus Hiacintijaus Panegirikos istorinius ir literatūrinius šaltinius, D. Kuolys (VU) aptarė Lietuvos Respublikos idėją ir vaizdinį LDK poezijoje ir kt.
Iš viso per dvi konferencijos dienas skaityta 16 pranešimų. Nuotoliniu būdu besidominčiųjų M. K. Sarbievijumi buvo nemažai – apie 60 konferencijos dalyvių.
