Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia garsi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vienas žinomiausių įvykių Kražių miestelio ir visos Lietuvos istorijoje – Kražių skerdynės. Tai Rusijos administracijos siekis uždaryti Kražių bažnyčią, susidorojimas su Kražių parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais valdžiai. Įvykių, įvardytų Kražių skerdynėmis, kulminacija – 1893 metų lapkričio 22-23 d., kuomet įvyko tikinčiųjų susirėmimas su caro kazokais dėl savo tikėjimo ir laisvės. Kražiškiams tuomet pavyko bažnyčią išsaugoti nenugriautą, tačiau kazokai sužeidė daug vietinių gyventojų, nusiaubė bažnyčią, miestelį ir gretimus kaimus.
Kražių skerdynės pasaulyje sukėlė didelį pasipiktinimą Rusijos valdžios vykdyta politika katalikų atžvilgiu. Vakarų Europoje ir JAV vyko tūkstantinės demonstracijos, carui buvo siunčiami protestai, spaudoje pasirodė Rusiją smerkiančių straipsnių. 1894 m. Čikagoje (JAV) buvo litografuotas Kražių skerdynių vaizdas, iliustruojantis 1893 m. įvykius nedideliame Žemaitijos miestelyje. Šių įvykių kontekste sukurta litografija „Kražių skerdynės“, kuria siekta pavaizduoti taikius žmones puolančių kazokų brutalumą ir žiaurumą. Kražių vietovė ir bažnyčia čia pavaizduotos sąlygiškai – miestelio vaizdas nevisiškai atitinka buvusią realybę. Ši litografija vėliau buvo panaudota kaip pirminis vaizdas JAV lietuvių išleistam plakatui, skirtam Kražių įvykiams, kuriame bažnyčios vaizdas jau buvo pakoreguotas pagal natūrą.
XIX a. pabaigos litografijos kopijos Lietuvoje yra žinomos ir saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Lietuvos meno pažinimo centre Tartle.
Kražių skerdynių litografiją, sukurtą 1894 m. Kurz & Allison meno studijoje Čikagoje (JAV), galite pamatyti ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus ekspozicijoje.
