Apolinaras Rocevičius (1912-2004) – dailininkas, pedagogas, meno kritikas, kilęs iš Kražių apylinkių. Jis gimė 1912 m. Anuliškės kaime (Kražių sen., Kelmės r.), ūkininko ir kaimo seniūno šeimoje. Tėvas Antanas mokėjo kelias kalbas, mėgo rašyti dienoraštį, dirbo iš medžio įvairius meniškus darbus. Motina mirė gimdydama.
Baigęs Kražių gimnaziją, A. Rocevičius įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo teisę. 1936 m., laimėjęs konkursą studijuoti Prancūzijoje, išvyko į Grenoblio universitetą prancūzų kalbos ir literatūros studijoms. Į Prancūziją A. Rocevičius tuomet išvyko kartu su J. Aisčiu ir A. J. Greimu. Apolinaras dirbo Grenoblio amatų mokykloje (dėstė dailę), universiteto bibliotekoje, rašė disertaciją apie lietuvių patarles ir priežodžius. Netrukus po atvykimo į Grenoblį, Apolinaras susipažino su Žiuljeta Guiljon. Ši graži ir brandi kūrybinė Apolinaro ir Žiuljetos draugystė ir meilė truko daugiau nei šešis dešimtmečius. Tapyba buvo tas tiltas, kuris sujungė juos visam gyvenimui – Apolinaras pastebėjęs Žiuljetos kūrybinius sugebėjimus, visaip juos palaikė ir skatino.
Visi paveikslai yra pasirašyti Ž. Guiljon parašu, tačiau A. Rocevičius juos toliau tobulino, vadinasi tai yra jų abiejų kūriniai. Šių menininkų kūryba buvo jųdviejų didžioji paslaptis, o sugrįžusi į Lietuvą paveikslų kolekcija – didžiausia dovana Lietuvai. A. Rocevičiaus ir Ž. Guiljon kūrybos darbus Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centrui eksponuoti perdavė dailininko dukterėčia Jūratė Rocevičė, gyvenanti Ukmergėje.
Apolinaro Rocevičiaus ir Žiuljetos Guiljon kūrybos darbų paroda Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro galerijoje bus eksponuojama liepos 1 d. – rugpjūčio 12 d.
Kviečiame apsilankyti!
