Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente. Ji buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente. Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). Tikroji Užgavėnių diena – 46 – oji diena prieš Velykas.
Šiemet kražiškius ištiko bėda. Užgavėnių išvakarėse pabėgo Morė, tad buvo paskelbta pastarosios paieška. Kaip tyčia dar ir žirgų kinkinys pavedė: vienas žirgas koją išsisuko, kitas nuvirto, o trečias „pilnapadis“ pasirodė besąs. Nuo pat ankstyvo ryto būrys persirengėlių pėsčiomis patraukė į tolimiausius Kražių miestelio kampelius: lankė gyventojus, tikrino trobas, ūkinius pastatus, automobilius – gal pas ką Morė priklydo. Kad namų šeimininkai nepyktų dėl sukelto triukšmo, persirengėliai patikrino jų sveikatą – vieniems vaistų išrašė, kitiems išmetė lemties burtus, kai kuriems ir išdaigą iškrėtė.
Prie paieškų prisijungė ir gausi Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos bendruomenė – visi pasipuošę, lydimi geros nuotaikos ir su įmantriausiomis Užgavėnių kaukėmis. Trankiai pašokę ir sočiai blynų prisivalgę, persirengėliai toliau blaškėsi po Kražius, tačiau Morės taip ir nesurado… Pasirodo, kražiškių Morė svečiavosi pas kaimynus.
