Velykos ir laikotarpis prieš ir po Velykų suteikia žmogui galimybę suvokti: kas aš esu, ką aš veikiu šiame gyvenime ir kur jis mane veda. Gyvenimas nesibaigia vien tuo, ką mes matome ir jaučiame. Prisikėlęs Kristus tarsi perkeičia visą istoriją atverdamas naują žmogaus vidinį kelią – žmogus kviečiamas susimąstyti, atgimti ir neprarasti vilties…
Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Atėjus krikščionybei ši šventė sutampa su Kristaus prisikėlimu. Kiaušinis simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą bei augimą. Visais laikais kiaušinius dažė, dažo ir dažys dideli ir maži. Įvairiuose Lietuvos regionuose savos margučių dažymo tradicijos. Kiaušinių marginimas visais laikais turėjo magišką reikšmę, skutinėtos saulutės, žvaigždės, įvairūs augalai. Visų svarbiausia buvo spalva. Raudona simbolizavo atgimimą, gyvybę, juoda reiškė žemę, mėlyna – dangų, žalia – ramybę, bundančią augmeniją, geltona – subrendusius javus.
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre, nuo balandžio 2 dienos iki balandžio 10 dienos veikė Velykinių margučių paroda. Ji surengta bendradarbiaujant su Kelmės rajono, Tytuvėnų miestelio margučių kolekcininke Gabriele Určinskiene. Parodoje eksponuota 60 kiaušinių. Skutinėtuose ir vašku dažytuose kiaušiniuose – Lietuvos tautinė simbolika: Vytis, Gedimino pilis, Trakų pilis, vaidilutė Birutė bei tradiciniais simboliais ir ornamentika vašku išmarginti kiaušiniai.
Visą savaitę prieš Šv. Velykas, norintys marginti kiaušinius, rinkosi Kražių kultūros centre, kuriame vyko muziejaus vedėjo Vyganto Mažono organizuojamos margučių dažymo edukacijos. Kiaušiniai skutinėti ir dažyti vašku. Edukacijų metu marginti kiaušiniai eksponuojami parodoje iki balandžio 20 dienos.
