Rudens ir žiemos dienos Šiaurėje itin trumpos. Anksčiau – prieš atsirandant televizoriams ir kompiuteriams – skaitymas balsu ir istorijų pasakojimas buvo mėgstama ir paplitusi tradicija tamsiuoju paros laiku.
2014 m. lapkričio 10 d. vaikai ir suaugusieji visose Šiaurės ir Baltijos šalių mokyklose ir bibliotekose 18- ąjį kartą rinkosi pasiklausyti šiaurietiškos literatūros skaitymo.
Kražių kultūros centro biblioteka taip pat paminėjo šiaurės šalių bibliotekų savaitę. Kražių gimnazijos 1- 4 kl. mokiniai su mokytojomis susirinko kultūros centro rūsyje, kur jų, paslaptingoje ir troliškoje aplinkoje, jau laukė bibliotekos vedėja Renata Norvaišienė. Bibliotekininkė pristatė šių metų temą „Troliai Šiaurėje“, apžiūrėjo ir aptarė šios savaitės plakatą, kurio autorius bei iliustratorius rašytojas Brianas Pilkingtonas. Paveiksle matyti senas trolis, kuris ypač nuotaikingai perduoda skaitymo balsu tradiciją jaunajai kartai, mažieji troliukai įdėmiai klausosi pasakojimo, o jų veidukai nušviesti šviesos, sklindančios iš ant žemės stovinčio šviesos šaltinio.
Kas tie troliai? kiek iš tikrųjų yra trolių? kuo skiriasi troliai vieni nuo kitų? kuo troliai užsiima?… Šiaurės šalyse nepaprastai daug įvairiausių trolių rūšių. Jie užburia, suvilioja, vagia vaikus, bijo saulės šviesos, yra nepaprastai stiprūs ir labai neišvaizdūs. Ir tik vienintelė trolių – Muminukų gentis, kurią aprašė rašytoja Tuvė Janson, gerai sugyvena su žmonėmis. Nuo kitų trolių jie skiriasi, tiek dydžiu, tiek išvaizda, tiek protu, tiek geromis manieromis. Aptarę trolius, jų išvaizdą, vaikai klausėsi ištraukos „Monstrų kivirčas“, kurią parašė trys autoriai – Kale Giuetleris, Rakelė Helmsdal ir Aslauga Jonsdottir. „Monstrų kivirčas“ – tai patrakęs ir linksmas pasakojimas apie ginčą kuris, galiausiai baigiasi draugyste.
Po skaitymų, vaikai, pasiskirstę grupelėmis, lipdė trolius iš modelino, piešė trolišką peizažą, karpė trolių figūrėles. Pasidžiaugę vieni kitų darbais, bei pasivaišinę trolių sausainiais, vaikai atsisveikinę, išskubėjo namo.
