Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras ir fotografas Mindaugas Kavaliauskas 2015 m. spalio 25 d., sekmadienį, 13.30 val. pakvies į Kražių kleboniją, kur vyks projekto „Kražių portretas“ vienos fotografijos paroda, kurioje bus rodoma originali šermenų nuotrauka, padaryta Čikagos priemiestyje Cicero 1915 metais, kurią 2002 m. fotografas rado apleistame name Kražiuose. Spalio 25 d. sukanka šimtas metų nuo nuotraukoje minimos datos. Pašnekesio su Kražių bendruomene metu, fotografas ir kražiškiai kalbės apie pasikeitimus Kražiuose, Lietuvoje, susijusius su migracija, išvykimais, sugrįžimais.
2015 m. spalio 25 d. žymi lygiai šimtmetį visiškai įprastos nuotraukos su neįprasta ją gaubiančia istorija, jungiančią Lietuvą ir Ameriką ir patvirtinančią, kad migracija yra lyg nuolat besisukantis ratas.
Dalį 2000-ųjų lietuvių fotografas Mindaugas Kavaliauskas praleidžia Čikagoje, planuodamas, kad kai jo klajonės ir studijos užsienyje baigsis, jis grįš į Lietuvą ir imsis kūrybinio dokumentinio projekto apie mažą miestelį ar bendruomenę, tikėdamasis, kad to darbo įžvalgos galėtų atskleisti gyvenimo būdą ir nuotaikas jo šalyje trečiojo tūkstantmečio pradžioje, Lietuvai bekeliaujant į Europą. Paskutinį vakarą JAV, jis pakviečiamas į lietuvių vakarėlį pietvakarių Čikagoje, Stiknių miestelyje (Stickney) pas fotografą ir visuomenės veikėją Algimantą Kezį, vienodai gerbiamą ir išeivių kartos, ir tarybukų, laikomą naujai atvykusių globėju. Vakarėlyje sutinka pažįstamą kunigą iš Lietuvos, kurį prieš penkmetį buvo sutikęs Prancūzijoje – Kražių kleboną Alionidą Budrių. Šis pasiūlo būsimo fotografinio projekto modeliu rinktis Kražius ir paveža fotografą į jo laikinus namus Cicero miestelyje.
2001 m. rudenį, po studijų Šveicarijoje, Mindaugas Kavaliauskas grįžta į Lietuvą ir pasineria į Kražių “matavimą” naujajam projektui. Pirmieji vizitai neatrodo įkvepiantys – šalti rudeniniai peizažai ir tuščios miestelio gatvės atrodo sunkiai prakalbinamos. 2002-aisiais, fotografas sugrįžta su fotoaparatu rankoje ir diktofonu kišenėje. Beldžia į duris, susitinka su žmonėmis, seka paskui juos jų vienatvėje, lauko darbuose, bendruomenės susirinkimuose, laidotuvėse ir atlaiduose, fiksuoja jų gyvenimo būdą ir kovą su kasdienybės vargais. Vasarą jis stabteli prie apleisto namo miestelio pakraštyje. Nei langų, nei durų, tik pernykščiai lapai susimaišę su išmėtytomis fotografijomis, šeimos albumais. Fotografas – ir savo kolegų darbo gerbėjas dėmesingai surenka fotografijas. Grįžęs namo į Kauną, iš automobilio iškrauna fotografijas garaže ir palieka vėlesnei peržiūrai.
2003 m. pavasarį parodų pavidalu pradėtas rodyti Mindaugo Kavaliausko projektas “Kražių portretas” buvo vienas pirmųjų fotografinių darbų, sukurtų atkurtos nepriklausomybės laikmetyje ir nagrinėjančiu senstančios visuomenės ir jaunų žmonių migracijos į užsienį temą. Dešimtyse parodų rodytas daugelyje Lietuvos miestų, eilėje Europos šalių, Kinijoje, Australijoje, “Kražių portretas” įgavo fotoalbumo formą 2009 m.
2003 m. kovą, beruošdamas projekto “Kražių portretas” premjerinei parodai Vilniaus fotografijos galerijoje, Mindaugas pasirenka vieną iš rastų nuotraukų ir ją įrėmina. Fotografija vaizduoja pašarvotą asmenį karste, vaizdingai įrėmintą gėlėmis ir vainikais. Ranka užrašytas tekstas byloja “Alexandras Jurgeleviče Mirė 25 spalino 1915 m.“. Staigmena! Fotografas nepastebėjo reljefinio užrašo, žyminčio fotografijos autorystę “Cicero Photo Studio, 1837-49th Court, Cicero, ILL” …
Taip, tai ta pati gatvė, kurioje jis gyveno JAV 2000-aisiais.
2015-aisiais, minėdamas Cicero fotografijos šimtmetį, Mindaugas Kavaliauskas siekia išaiškinti jos dėlionę – sužinoti daugiau apie studiją, kurioje buvo sukurta fotografija, pavaizduoto žmogaus istoriją, jo tikėtiną gyvenimą Lietuvoje ir už Atlanto, fotografijos kelionę atgal į Lietuvą. Žinantys ką nors apie tai, kviečiami pasidalinti informacija ir praturtinti šią neįprastą istoriją.
2015-2016 metais, ”Kražių portretas” bus tęsiamas, aplankant fotografijų herojus, jiems artimus žmones, siekiant pamatyti ir sužinoti pokyčius jų gyvenime, Kražiuose, Lietuvoje, priežastis, kodėl jie liko Kražiuose ar pasirinko gyvenimą Lietuvoje, Europoje ar JAV, priežastis, kodėl jie vis dar sugrįžta į Kražius.
Migracija – nuolatinis vyksmas. Šimtametės fotografijos pavyzdys byloja, kad, nors ir miręs JAV, grįžo į Lietuvą fotografijoje.
Gal turite žinių, įžvalgų apie šios fotografijos istoriją?
Ačiū už pasidalinimą!
mindaugas@kavaliauskas.eu
Fotografijas iš ciklo „Kražių portretas“ galima pažiūrėti čia:
http://www.kavaliauskas.eu/portrait-of-kraziai/