Baroko operos kursai Kražiuose „Kražių opera“
Baroko operos kursų tikslas – užtikrinant profesionalaus meno prieinamumą Lietuvos regionuose surengti operos atlikėjų kursus, kurių metu jaunieji Lietuvos operos dainininkai turėtų galimybę patobulinti įgūdžius barokinės operos atlikimo srityje. Kursų metu jaunieji operos atlikėjai mokosi vaidybos, šokio, vokalo pagrindų taip prisidėdami prie Lietuvos operinės muzikos atlikimo kultūros vystymosi.
2013 m. kursų metu pastatyta ir pristatyta visuomenei G. F. Hendelio „Julius Cezaris“ premjera. Operos pastatomoji grupė: režisierė ir choreografė – Rūta Butkus, muzikinis vadovas ir dirigentas – Doc. Robertas Bliškevičius, scenografė – Sigutė Šimkūnaitė, rūbų dailininkė – Elvita Brazdylytė, šviesų dailininkas – Aurelijus Davidavičius, prodiuserė – Donata Malaiškaitė. Atlikėjai: Julius Cezaris – Algirdas Bagdonavičius (kontratenoras), Kleopatra – Diana Tiškovaitė (sopranas); Sesto – Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Kornelija – Nora Petročenko (mecosopranas), Tolomeo – Jonas Sakalauskas (baritonas), Achilas – Vytautas Vepštas (baritonas), Kurio – Justas Kirstukas (bosas), Nireno – Paulius Bagdonavičius (tenoras), VDU muzikos akademijos kamerinis orkestras (vad. R. Bliškevičius), Vitalijus Neugosimovas – klavesinas. Šokėjai: Agnietė Lisičkaitė, Laurynas Žakevičius, Airida Gudaitė.
Projekto rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Kražių Kolegijos rezidencija
Kūrybinės rezidencijos – įprastas reiškinys šiuolaikinio meno pasaulyje. Rezidencija – tai užsienio menininkų susibūrimas, kuris tampa vietinio kultūrinio, ir socialinio gyvenimo dalimi, rezidentai prisijungia prie regiono meninių iniciatyvų ir kultūrinių institucijų veiklos palikdami ryškų pėdsaką vietos kultūros terpėje. Daugelis rezidencijų įsikūrusios atokiose vietovėse ir supamos įspūdingo grožio gamtos. Jau keletą metų ir Lietuvoje veikia aukšto lygio tarptautinį bendradarbiavimą skatinančios kūrybinės rezidencijos.
Nuskambėjus paskutiniams aštuntojo Kražių festivalio akordams, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre duris atvėrė Kražių kolegijos rezidencija. Tai tarptautinė menininkų rezidencija, į kurią mėnesiui gyventi ir kurti atvyksta menininkai iš kitų šalių. Moderni Kražių kolegijos rezidencija išsiskiria unikaliu miestelio kraštovaizdžiu bei istorija. Čia atvykę menininkai gali įsikurti jaukiose XVII a. jėzuitų celėse, bendrauti, naudotis kūrybai skirta garso aparatūra ir grožėtis gamtos vaizdais .
Kražių kolegijos rezidencija specializuojasi teatro, muzikos, literatūros ir vaizduojamosios dailės srityse. Jos programa siekiama skatinti kritinę mintį, kūrybiškumą, inovatyvumą bei menininkų bendradarbiavimą. Pagrindiniai rezidencijos tikslai: atverti Kražius menininkams, kaip erdvę skirtą kūrybai, darbui ir poilsiui, inicijuoti ilgalaikius Kražių ir Lietuvos bei užsienio meno scenos ryšius, skatinti meno edukacijos inovacijas bei kūrėjų, dirbančių su muzikiniu teatru ir opera bendradarbiavimą, puoselėti operos kultūrą. Kolegijoje reziduojantys menininkai taip pat kviečiami prisijungti prie Kražių kultūros ir švietimo institucijų veiklos, organizuojant visų institucijų bendrą atvirą studijos dieną bei kūrybines dirbtuves. Iš kiekvieno ateityje vyksiančio projekto tikimasi sulaukti meninio tyrimo, akivaizdaus mokymosi ir žinių perdavimo.
Rezidentai atrenkami atsižvelgiant į atitikimą temai ir miestui, turinio originalumą, galimybę integruotis į Kražių kultūrinį gyvenimą. Rezidentų atranką vykdo specialiai tam sudaryta Kolegija.
Pirmaisiais rezidencijos gyvavimo metais daugiausia dėmesio skirta trumpametražių operų kūrimui. 2013 metais Kražių kolegijos rezidencijoje gyveno ir kūrė: Charles Halka (kompozitorius, trumpametražių operų kūrėjas, JAV), Martins Vilums (kompozitorius, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras, Latvija), Alessandro Pagliazzi (dirigentas, pianistas, pedagogas, Italija).
Projekto rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Kražių kolegijos istorinių šaltinių paieškos
2013 metais Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras vykdė „Kražių kolegijos istorinių šaltinių paieškos“ projektą, kuriuo siekta surasti ir atrinkti Kražių kolegijos istorinius šaltinius, saugomus Romos archyvuose bei įgyti skaitmenines jų kopijas. Tuo tikslu Romos archyve užsakytos ir padarytos 325 skaitmeninės kopijos. Rasti Kražių kolegijos istoriniai šaltiniai, saugomi Archivum Romanum Societatis lesu apima dokumentus nuo 1614 m. iki 1769 m. Svarbiausi rasti dokumentų kompleksai – Annuae litterae (tai metinės veiklos ataskaitos, laiškai, kasmet rašyti dar nuo 1610 m., kai pradėjo veikti jėzuitų misija, netrukus virtusi rezidencija ir galiausiai kolegija), kasmetinės namų istorijos (Historia), metiniai jėzuitų katalogai, biografijos, žemėlapiai, brėžiniai. Šiuose šaltiniuose užfiksuota, kokie svarbiausi dalykai nutiko Kražių kolegijoje XVII – XVIII amžiuje, kaip gyveno kolegijos jėzuitų bendruomenė, kokių apaštalavimo vaisių sulaukta. Dokumentuose plačiai atspindimas ne tik kolegijos gyvavimas, bet ir Kražių apylinkių socialinė, kultūrinė ir politinė tikrovė. Projektą įgyvendino vyresn. mokslo darbuotojas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, tęstinio leidinio „Bažnyčios istorijos studijos“ vyr. redaktorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Liudas Jovaiša.
Projekto rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.