2015 m. rugsėjo 18-20 dienomis visoje Lietuvoje jau 22-ąjį kartą vyko Europos paveldo dienos. Šių metų tema “Paveldėkime savo ateitį”. Artėjant Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečiui, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėti įvairių laikotarpių Lietuvos valstybingumo ženklai, stengtasi atskleisti, kaip jie atsispindi bei kaip juos galima naujai perskaityti kultūros pavelde. Kelmės rajone renginiai, skirti Europos paveldo dienoms, vyko Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centre, Kelmės krašto muziejuje ir Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje.
Rugsėjo 18 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre pristatyta knyga „Kaip jėzuitai žemaičių mylias trumpino. 1695 m. Kražių rankraščio prozos fragmentai“. Knygos pristatyme dalyvavo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Živilė Nedzinskaitė ir Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Darius Antanavičius.
Ši knyga – tai 1694 – 1695 metais Kražių kolegijoje retoriką studijavusių 8 jaunų Jėzaus Draugijos narių paliktas labai įdomus ir savitas savarankiškos kūrybos rinkinys apie kasdienybę, kultūrą bei religiją. Ypatingai reto grožio, beveik nenukentėjusiame rankraštyje atsispindi visos XVII a. pabaigos poetikos ir retorikos mokslų tendencijos, Baroko epochai būdingų literatūros žanrų gausa, taip pat studentų išmonė ir literatūriniai gabumai, įvairių sričių išmanymas ir erudicija.
Rankraštis – didžiulės apimties. Jame 30 kalbų, beveik 700 puslapių tekstų, parašytų lotynų kalba. Šioje knygoje pristatoma nedidelė, bet labai svarbi rankraščio dalis – 6 kalbos, kurios atspindi visos prozinės dalies tekstų įvairovę, atskleidžia rankraščio savitumą, geriausiai reprezentuoja XVII a. pabaigos Lietuvos švietimo sistemos pasiekimus, rodo literatūros teorijos įtaką individualiai kūrybai, Baroko pasaulėjautos įprasminimą skirtingos rūšies kalbų tekstuose. Svarbiausios Kražiams– retai jėzuitų studentų kūryboje pasitaikančios pasaulietinio turinio kalbos, tiesiogiai susijusios su Žemaitija. Viena iš jų – šlovinamoji kalba netoli Kražių buvusiai Greitiškei. Šis Žemaitijos kaimelis jėzuito apdainuotas kaip gražiausia ir ramiausia vieta atokvėpiui nuo darbų ir minčių sumaišties, išaukštintas ten buvęs statinys kaip puikiausia vila… Kita kalba – kontroversijos apie Žemaitijos mylių trumpinimo naudą ir žalą, iš kurios ir kilo knygos pavadinimas. Čia atsiskleidžia ryškus Lietuvos istorinis, kultūrinis ir religinis kontekstas, taip pat dviejų skirtingų diskutuojančių žmonių savybės. Knygą karūnuoja didžiausia staigmena ir atradimas tyrėjams bei visuomenei – iš Žemaitijos kilusio Jono Horodeckio kalba apie Žemaitijos herbą – Lokį. Tai, ko gero, vienintelis kūrinys senojoje Lietuvos raštijoje, skirtas Žemaitijos herbui, o kartu ir visai Žemaitijai.
Po knygos pristatymo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas, išdrįsusiems paskaityti barokinių vingrybių kupinus tekstus, atminčiai dovanojo po knygą, linkėjo skaityti ir gilinti savo žinias, nes šie tekstai yra lyg tiltas, jungiantis mus su praeitimi.
