Kražių miestelis nuo seniausių laikų minimas kaip kultūros ir švietimo židinys, turtingas ne tik savo istorija, kultūros paveldo objektais, bet ir išsiskiriantis daugiakultūriškumu bei religinių bendruomenių įvairove. Didžiausia religinė bendruomenė, kuri XX a. 4 dešimtmetyje sudarė pusę Kražių miestelio gyventojų, buvo žydai. Žydai Kražiuose ženkliai prisidėjo prie miestelio raidos ir klestėjimo – čia veikė didžiuliai turgūs, dvi medinės sinagogos, kitos tautinės organizacijos. Tačiau stipri ir didelė Kražių žydų bendruomenė XX a. viduryje išnyko, o apie ją dabar mažai ką žino ne tik atvykstantys turistai, bet ir vietos gyventojai.
Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras, norėdamas užpildyti šią spragą, parengė ir įgyvendino projektą „Žydų palikimas Kražiuose“, kuriuo įamžintas miestelio žydų bendruomenės atminimas.
Projekto metu, surinkus istorinę ir ikonografinę medžiagą, pagaminti ir Kražių žydų senųjų kapinių, holokausto ir buvusių sinagogų vietose pastatyti informaciniai stendai. Taip pat išleistas informacinis lankstinukas lietuvių ir anglų kalbomis, kad lankytojai galėtų plačiau susipažinti su Kražių žydų istorija.
Projekto metu sukurtas ir interaktyvus būdas, leidžiantis „prisiliesti“ prie žydų bendruomenės Kražiuose istorijos. Į mobiliąją programėlę „Kražiai AR“ įkelti buvusių dviejų medinių sinagogų pastatų vaizdai. Papildytos realybės aplikacijos dėka, besidomintys žydų palikimu ir Kražių istorija, gali išvysti, kaip atrodė žydų maldos namai toje vietoje, kur jų jau nebėra. Lankytojai, į savo išmaniuosius įrenginius parsisiuntę nemokamą aplikaciją, ir nuskenavę informacinį stendą buvusių sinagogų vietoje, galės išvysti 3D pastatų kompleksą – sinagogų vaizdus – tiesiai prieš savo akis.
Projektu „Žydų palikimas Kražiuose“ siekiama skatinti vietos žmonių ir miestelio lankytojų domėjimąsi Kražių istorija ir kultūros paveldo įvairove, aktualizuojant ir didinant informacijos sklaidą apie žydų religinės bendruomenės reikšmę Kražių miesteliui.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
