Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų. Jis pasireiškė lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje bei nelegaliu platinimu ir gabenimu per sieną. Nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje, 1865 m. rugsėjo 23 d. Rusijos vidaus reikalų ministras išleido įsakymą, draudžiantį Lietuvoje spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip buvo paskelbtas spaudos draudimas. Pasipriešinimą spaudos draudimui iš pradžių organizavo katalikų bažnyčios atstovai. Ištisą platintojų armiją sudarė zakristijonai, škaplierininkai, pamaldžios moterėlės ir save pašventusios vienuolystei. Ilgainiui Lietuvoje neliko nei vieno miestelio ar bažnytkaimio, kur nebūtų galima įsigyti lietuviškos spaudos. Šis kultūrinis sąjūdis, kurio dalyviai daugiausia buvo valstiečiai, ir kuris laikomas lietuvių tautinio sąjūdžio dalimi, padėjo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1918 m. ir išliko svarbiu tautinės savimonės išsaugojimui ligi šių dienų. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Kovo 16 dieną, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre surengta edukacinė programa „Knygnešiui – dalia juoda“, skirta knygnešio dienai paminėti. Renginyje dalyvavo Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos 2-4 klasių mokiniai su auklėtojomis. Mokiniai supažindinti su knygnešio sunkiu gyvenimu, už spaudinių gabenimą taikytomis bausmėmis, sužinojo kur spaudos draudimo laikotarpiu buvo slepiamos knygos. Edukacinės programos metu dalyviai rašė plunksna, sprendė labirintą, išmoko „Knygnešių himną“, grojo liaudies instrumentais, avėjo klumpes, nešė knygų ryšulį, ragavo naminės duonelės. Džiaugiamės, jog mokiniai aktyviai dalyvavo veikloje ir atsakinėjo į pateiktus klausimus.
