Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Kelmė-Varniai, 16 km į vakarus nuo Kelmės. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Istorija
Kražių žemė pirmąkart minima 1253 m. kaip Crase, gyvenvietė – 1385 m., Kražių pilis (tiksliau, jos piliavietė) paminėta 1394 m., Kražių valsčius apie 1410 m. 1416 m. čia pastatyta pirmoji Kražių bažnyčia. Nuo 1480 m. Kražiai vadinami miesteliu, yra 1529-1567 m. neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąrašuose. Nuo XV a. pradžios iki 1556 m. Kražius valdė Kęsgailos, po 1559 m. miestelis atiteko Radviloms. Mikalojus Radvila Juodasis 1565 m. pastatydino mūrinę pilį. Nuo 1566 m. Kražiai – pavieto centras, iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaičių bajorų seimeliai.
XVII a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu; 1607 m. įsikūrė jėzuitų, 1639 m. – benediktinių vienuolynai. 1757-1763 m. pastatyta bažnyčia, dėl kurios 1893 m. įvyko Kražių skerdynės. 1758 m. įkurtas marijavičių vienuolynas.
1616 m. įsteigta Kražių jėzuitų kolegija – pagrindinis Žemaitijos ugdymo ir švietimo centras. XVII-XVIII a. veikė Kražių mokyklos teatras; pastatyta apie 30 vaidinimų. XVIII a. pabaigoje Kražių mokykloje mokėsi keli šimtai mokinių. 1817 m. kolegiją perėmė Vilniaus universitetas ir ją perorganizavo į pirmąją pasaulietinę gimnaziją Lietuvoje. 1823 m. gimnazijoje veikė anticarinė moksleivių organizacija – „Juodieji broliai“. 1844 m. gimnaziją perkėlus į Kauną ir patys Kražiai neteko buvusios reikšmės.
XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus. 1667 m. Kražių paviete buvo 249 bajorų dūmai. 1765 m. buvo 64 smuklės, 1790 m. – 160 sodybų. 1780 m. Kražiai gavo dviejų turgų ir trijų prekymečių privilegiją. 1780 m., 1807 m., 1845 m. ir 1847 m. miestelis degė.
1779 m. Kražiuose vyko Žemaitijos žydų suvažiavimas. 1863 m. Kražių vikaras Vladislovas Dembskis organizavo sukilėlius apylinkėse, Kražių bažnyčioje skaitė sukilėlių manifestą, ragino dėtis prie sukilėlių, nepaklusti Rusijos imperijos valdžiai. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą apylinkėse platino knygnešiai.
1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną. Gyventojai pasipriešino net atvykusiam Kauno gubernatoriui N. Klingenbergui. Kražių bažnyčios šventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais iš Varnių, pasibaigęs 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o Kražių skerdynių įvykiai atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar bažnyčioje yra išlikęs suolas, menantis kraupius Skerdynių įvykius – prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion.
1803-1950 m. Kražiai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, Kražių kolūkio centrinė gyvenvietė.
1941 m. liepos-rugsėjo mėn. Kuprės miške ir Pamedžiokalnio kaime vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 350 Kražių gyventojų žydų. Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai.
1944 m. atkurta Kražių vidurinė mokykla, nuo 2006 m. – Kražių gimnazija.
1993 m. kovo 4 d. patvirtintas Kražių herbas. Jame vaizduojamas su blogiu kovojantis arkangelas Mykolas.