Liepos 22 dieną, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje, atidaryta kraštiečio, lazdų karaliaus Mečislovo Ežerskio darbų parodą. Parodą galima aplankyti iki lapkričio 1 dienos. Mečislovas Ežerskis kilęs nuo Kražių. Jo tėvai išaugino dešimt vaikų. Pomėgį, matyt, paveldėjo iš tėvo, nors jaunystėje ir nedrožęs. Drožybą mėgęs vyriausias brolis, o Mečislovas linko prie kitokių darbų: baigęs kursus, dirbo sprogdintoju, po to – staliumi, tekintoju. Dirbdamas tekintoju, susižalojo veidą. Išsikapsčius iš ligų, apėmė ypatingas noras drožti. Apsigyvenusiam Šilo Pavėžupy Mečislovui toks meistras Žimkus įrodęs, jog paprasčiausią kelmą galima paversti meno kūriniu. Atitrūkti nuo kaimiškų darbų galėdavęs tik vakare ir naktį. Palaipsniui lazdų drožimas tapęs pagrindiniu užsiėmimu.
Prieš dvidešimt penkerius metus Mečislovas Ežerskis pradėjo dalyvauti parodose, jam suteiktas liaudies meistro vardas. Kai kurios lazdos iškeliavo į Latviją, Ameriką, kitas šalis, daug jų išdovanojo pažįstamiems. Mečislovui atrodo, kad lazdų užtektų visiems rajono gyventojams pasiramsčiuoti.
Dabartinį Mečislovo Ežerskio vieno kambario butą Kelmėje galima pavadinti „lazdynu“. Čia jau glaudžiasi 3300 lazdos. Jos drožtos iš visokiausio medžio: lazdyno, beržo, skirpsto, yra net ąžuolinių. Didžiuma lazdų natūraliai susiraizgiusios, užsilenkusios. Kadangi rankena turi būti patogi laikyti, tai apdaila sukoncentruota rankenos gale. Čia meistras dažniausiai išdrožia arklio, šuns, avino, liūto, žmogaus galvas.
Unikaliausios Mečislovo Ežerskio lazdos puoštos mitinėmis būtybėmis. Į mus spoksantys babaušiai, maumai, ežeriniai, šilinyčiai iškyla iš autoriaus pasąmonėje kunkuliuojančių vaikystės pasakų, šiurpių sapnų. Tai vienatvę mėgstančio menininko fantazijos ir meilės gamtai suma.
