Parodos „Ora et Labora. Palendriai“ pristatymas

Kategorija: Be kategorijos | 0

Lapkričio 20 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro galerijoje pristatyta paroda „Ora et Labora. Palendriai“. Parodos pristatyme dalyvavo parodos autorius fotografas Eugenijus Barzdžius ir vienuolis tėvas Kazimieras iš Palendrių vienuolyno. Parodą bus galima aplankyti iki gruodžio 31 d.

Apie parodą: ORA ET LABORA. Melskis ir dirbk. Tradiciškai šis šūkis priskiriamas šventajam Benediktui Nursiečiui (480–550) ir jo mokiniams benediktinams. Tačiau dviejuose pagrindiniuose benediktiniškosios tradicijos šaltiniuose – šv. Benedikto Reguloje ir jo biografijoje antroje šv. Grigaliaus Didžiojo „Dialogų“ knygoje – šitaip užrašyto jo nerandame. Vakaruose šv. Benediktas tapo pagrindiniu pirmųjų krikščionių vienuolių gyvensenos perėmėju. Jis nesiekė įsteigti vienuolinio ordino bet, savo gyvenimu įkūnydamas Evangeliją pagal pirmtakų paliktą tradiciją, turėjo kuklų norą padaryti vienuolyną tarnavimo Kristui mokykla. Vienuoliai, palikę pasaulį, kad drauge sektų Kristumi, susiburia vienuolynuose gyventi „paklusdami Regulai ir abatui“, kuris yra vienuolyno tėvas, gyvasis Regulos sergėtojas. Dėl įkūnytos išminties ir nuosaikumo Regula greitai paplito, o šventasis Benediktas pelnė garbę būti paskelbtas dangiškuoju Europos globėju. „Melskis ir dirbk“. Laikais, kai ekonomika rėmėsi vergų darbu, Benediktas sugrąžino darbui jo kilnumą, suteikdamas jam maldos vertę. Septyniskart per dieną bendra vienuolių malda, sutelkta apie šv. Mišias, suteikia laiko ritmą bei kontempliatyvios maldos ir naudingo darbo pusiausvyrą. Vienuoliai gyvena nuošaliai, idant geriau galėtų sekti Evangelija, bet jie mielai priima atvykstančius dalyvauti jų liturginėje maldoje ir kurį laiką norinčius pagyventi vienuoliškai. Vis dėlto vienuolynas lieka slėpininga uždara erdvė, kurioje be paliovos ieškoma Dievo. Kaip kitus žmones pakviesti tarnauti Dievui, mylėti jį ir brolius bei seseris sekant šv. Benediktu ir taip atrandant gyvenimo džiaugsmą? Foto pasakojimas sudarytas kaip Palendrių šv. Benedikto vienuolyno gyvenimo vaizdų, kuriuos užfiksavo ir savo nuožiūra atrinko mūsų bičiulis fotografas Eugenijaus Barzdžius. Gyvendamas pagal Regulą, kiekvienas vienuolynas laikosi savo istorijos ir tradicijų. Pirmuosius benediktinus į Lietuvą 1405 m. pakvietė Vytautas Didysis. Carinės valdžios metais pavyko išgyventi tik seserų benediktinių vienuolynams, o vyrų vienuolynai 1843 m. buvo panaikinti. Ir tik 1998 m. Solemo (Solesmes, Prancūzija) šv. Petro abatija, Palendriuose, netoli Kelmės, įsteigusi šv. Benedikto vienuolyną, atkūrė vyrų benediktinų vienuoliško gyvenimo tradiciją Lietuvoje. Po santūriais, asketiškais šv. Benedikto vienuolyno bažnyčios skliautais lieka gyvas ir aidi rimties bei skaidrumo kupinas iš Solemo perimtas daugiaamžis grigališkasis giedojimas. Rusų rašytojas F. Dostojevskis sakė, kad „grožis išgelbės pasaulį“. Vienuolyno gyvenime, ypač liturgijoje, Dievo garbei taip pat siekiama visokeriopo grožio. Tegu šie keli žodžiai padės geriau suprasti tai ką kalba šis foto pasakojimas. Tad žiūrovui laikas įsiklausyti, medituoti harmoniją gyvoje klauzūros tyloje ir priimti malonę, kurios jam meldžiame.
Tėvas Hervé de Broc

Autoriaus žodis

Prieš atvykdamas į Palendrių šv. Benedikto vienuolyną apie vienuolių benediktinų gyvenimą žinojau ne daugiau kaip bet kuris kitas pasaulietis. Šis vienuolynas viliojo savo liturgija lotynų kalba ir senąja vienuoliška grigališkojo giedojimo tradicija. Norėjosi daugiau sužinoti apie uždarą, Dievui paaukotą vienuolių gyvenimą, pamatyti juos ne tik liturginių maldų metu, bet ir kasdienio gyvenimo aplinkoje. Kirbėjo mintis sukurti ištisą fotopasakojimą apie vienuolinį gyvenimą, taip mažai pažįstamą pasaulyje. Pagaliau susiruošęs apsilankiau Palendriuose. Jau po pirmųjų dviejų vienuolyne praleistų dienų, susipažinus ir pabendravus su vienuolyno vyresniaisiais, kilo daugybė vaizdinio pasakojimo minčių, vizijų ir idėjų. Pajutau troškimą jas įgyvendinti. Geriau apmąstęs tokio pasakojimo koncepciją, jo projektą pasiūliau vienuolyno vyresniesiems. Jiems pritariant bei palaikant ir gimė šis foto pasakojimas. Laikas, praleistas vienuolyne kuriant fotografijas, bendraujant su broliais ir geriau pažįstant vienuolišką gyvenimą, man tapo reikšminga patirtimi, gilinusia mano ieškojimus ir kartais keitusia jų kryptį. Pamažu aiškėjo pamatiniai mano vizualinės raiškos elementai, leidžiantys laisviau skleistis kūrybiniam polėkiui. Su kitais savo fotoprojektais kviečiu susipažinti interneto svetainėje www.eugenijusb.com