Rugsėjo 14 d. Medžiokalnyje pristatyta nauja, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro sukurta, edukacinė programa „Medžiokalnio paslaptys“.
Edukacinės programos metu žynys, vaidilutės bei Medeina pristatė baltiškąją kultūrą, pagonis ir jų dievus, deivę Medeiną/Medžioi(j)mą, Medžiokalnio botaninio draustinio istoriją ir išskirtinumą, legendas, padavimus. Susirinkę į renginį ne tik klausėsi pasakojimų, sužinojo žolelių gydomąsias savybes, bet ir skanavo vaidilutės išvirtą arbatą, vaišinosi pyragais, dainavo, šoko. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamino amuletą su pasirinktais baltiškaisiais simboliais. Po edukacinės programos vyko susitikimas su Valmieros lietuvių kultūros draugijos „Gintaras“ pirmininke, istorike, muziejininke Regina Valtenberga. Viešnia skaitė paskaitą „Piliakalniai, kaip mūsų prieglobstis“, dalinosi mintimis apie baltiškąsias Lietuvių ir Latvių sąsajas istorijoje ir mitologijoje, dainavo.
Edukacinė programa – dalis kultūros centro įgyvendinamo projekto „Paslaptys ir mitai – Medžiokalnis“ renginių. Projektu siekiama puoselėti etnokultūrą, į vykdomas veiklas įtraukti kiek galima daugiau bendruomenės narių, jaunimo, vaikų bei profesionaliai organizuojant etninės kultūros procesus į Kražius pritraukti kuo daugiau turistų. Projektą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Kelmės rajono savivaldybė, Valmieros lietuvių kultūros draugija „Gintaras“ (Latvija), Kražių seniūnija, Kražių Ž. Liauksmino gimnazija ir kt.
Kuo svarbus ir išskirtinis Medžiokalnis?
Tai kalva, apaugusi lapuočių mišku, kuriame vyrauja ąžuolai. Medžiokalnio miškas – 900 m. ilgio ir 550 m. pločio, šlaitai statoki – iki 12 – 15 m. Medžiokalnio botaninis draustinis užima 79 ha plotą. Čia auga 335 augalų rūšys, iš kurių 12 rūšių yra saugoma. Botaniniu draustiniu ši kalva buvo paskelbta nuo 1960 m. Medžiokalnis apipintas legendomis bei pasakojimais, pasiekusiais mūsų dienas. Medžiokalnio šventvietė nuo seniausių laikų laikyta stebuklinga. Pasakojama, kad ant kalno aukotos aukos medžioklę globojančiai deivei Medžioi(j)mai, minima ten buvus jos šventyklą, kurios aukurą kūrenusios vaidilutės. Pasak padavimų, po ąžuolu, augančiu ant kalno, nuo seno kūrenta ugnis, iš po šventojo ąžuolo šaknų tryško šaltinis. Anot tautosakininko L. Jucevičiaus, rašiusio 1874 m., iš kalno ėję požemiai į Kražius ir Linkaučius. Medžiokalnyje jodinėdavę ir medžiodavę ponai. Čia ilsėdavosi karalius Žygimantas Augustas, kunigaikščiai Kęsgailos, Radvilos, Chodkevičiai.
