Šventieji malonės ženklai – sakramentai
Sakramentai yra Kristaus palikti šventi ženklai, per kuriuos gerasis Dievas mums teikia savo malones.
Kristus įsteigė (paliko) septynis sakramentus:
1. Krikštas.
4. Atgaila.
6. Kunigystė.
7. Santuoka.
Per juos Viešpaties palaima tenka ir atskiriems asmenims, ir visuomenei.
Sakramentai paveikia sielą Kristaus jiems įdiegta dieviška galia. Jie arba suteikia pašvenčiamąją malonę jos neturintiems, arba pagausina turintiems ir duoda veikiamųjų malonių tiek pačiu priėmimo momentu, tiek vėliau. Šios veikiamosios malonės yra įvairios pagal sakramento paskirtį ir mūsų sielos reikalus.
Krikštas įkvepia ir ugdo tikėjimą.
Sutvirtinimas — išpažinimo ryžtą.
Švenčiausiasis Sakramentas — meilę.
Atgaila padeda pasitaisyti.
Ligonių patepimas teikia kantrumo.
Kunigystė įgalina deramai eiti kunigo pareigas.
Santuoka — sutuoktinių bei gimdytojų pareigas.
„Sakramente yra sutelkta Dievo malonė nepriklausomai nuo žmogaus nuopelnų. Tačiau tik daiktiškai priėmęs sakramentą, žmogus dar netampa vidujai nuteisintas. Sakramentas nėra burtas. Dievas tiek savęs duoda žmogui, kiek žmogus jam atsiveria. .. Paties žmogaus pastangos nėra malonės priežastis, o malonės saikas. Langas nėra kambario šviesumo priežastis, tačiau kambarys bus šviesesnis, jei langas bus didesnis“.
Ne tik eidami sakramentų turime tinkamai pasiruošti, bet ir juos priėmę turime gyventi pagal gautą malonę.
Malonė suteikiama arba pagausinama.
Pirmą kartą pašvenčiamąją malonę gauname Krikšto sakramentu ir turime ją tol, kol išsisaugome sunkios nuodėmės.
Praradę pašvenčiamąją malonę sunkia nuodėme, vėl atgauname ją Atgailos sakramentu. Jei Atgailos sakramentą priimame pašvenčiamosios malonės nepraradę, jis mums ją pagausina.
Sunkiai sergančiam ir nepajėgiančiam atlikti išpažintį krikščioniui gali pašvenčiamąją malonę sugrąžinti ir Ligonių patepimo sakramentas.
Kiti sakramentai skirti ne suteikti pašvenčiamajai malonei, o jai pagausinti. Jų net neleistina priimti, turint sunkią nuodėmę, ir kas taip darytų, nusidėtų šventvagyste. Taip pat nusideda, kas Krikšto (būdamas suaugęs) ar Atgailos Sakramentus priima be tikėjimo ir gailesčio dėl nuodėmių.
Krikšto, Sutvirtinimo ir Kunigystės sakramentai įspaudžia į priimančiojo sielą tam tikrą neišdildomą žymę, kuri teikia kaskart didesnio panašumo į Kristų — Aukščiausiąjį Kunigą, tobulą Dievo Tėvo garbintoją. Kartą priimti, jie veikia per visą gyvenimą, todėl jų kartoti nereikia ir neleidžiama.
Santuokos sakramentas galioja ir malonę teikia iki vieno iš sutuoktinių mirties. Todėl Santuokos sakramentą pakartotinai gali priimti tik našliai. Atgailos ir Ligonių patepimo sakramentus galime ir turime priimti, kai tik yra atitinkamas reikalas: Ligonių patepimo — kai rimtai susergame, Atgailos — kai sunkiai nusidedame. Švenčiausiąjį Sakramentą gera priiminėti kuo dažniau, pageidaujama jį priiminėti visada, kai tik dalyvaujame Šv. Mišiose, neturėdami sunkios nuodėmės.