Regioniniai parkai

Į Kelmės rajono teritoriją patenka Tytuvėnų, Kurtuvėnų, Varnių, Dubysos regioniniai parkai ir devyni draustiniai, nepriklausantys šiems parkams – tai Kražantės hidrogeofizinis, Paginskių, Pakėvio telmologiniai, Kražių Medžiokalnio botaninis, Šilkalnių geomorfologinis, Ventos ištakų hidrografinis, Gomertos, Girgždutės, Šatrijos kraštovaizdžio draustiniai.

Tytuvėnų regioninis parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti kalvotą, pelkėtą, ežeringą apylinkių kraštovaizdį, senovinius Šiluvos ir Tytuvėnų urbanistinius paminklus, savitą gamtą bei kultūros paveldo vertybes. Regioninio parko teritorija išsidėsčiusi Kelmės, Raseinių ir Radviliškio rajonų sandūroje. Plotas – 18 159 ha, iš kurių 45,4 % sudaro miškai, 10,7 % – pelkynai, 1,9 % – vandens telkiniai ir 42 % – kitos naudmenos. Beveik 60 % parko teritorijos užima draustiniai: teritorijos, kuriose apsaugos režimas yra sugriežtintas. Sunkiai įžengiamiems, pelkėtiems miškams apsaugoti įsteigtas Užpelkių gamtinis rezervatas.

Aplink Giliaus ir Bridvaišio ežerus nutiesta 13,5 km ilgio dviračių trasa, kuria važiuojant galima pamatyti gražiausius apylinkių kraštovaizdžius, susipažinti su įdomiais lankomais objektais, apylinkes apžvelgti nuo bokšto. Aplink Giliaus ežerą įrengtas pažintinis takas, keliaujantiems atveriantis savitą paežerių gamtą. Ypač daug lankytojų sulaukia Tytuvėnų bažnyčios vienuolyno ansamblis ir Šiluva – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta.

Unikalus kraštovaizdis, gaivus ežerų vanduo bei apylinkių istoriją menantys kultūros objektai sudomins tiek aktyvaus, tiek pasyvaus poilsio mėgėjus. Skaidrus ežerų vanduo, kur galima vėją gaudyti burlente, paplaukioti valtimis ar vandens dviračiais ar, nutaikius dienelę, ramiai pažvejoti. Po apylinkes pasižvalgyti galima ir pėsčiomis, ir dviračiais, ir automobiliu.

Kontaktai:

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija
Tytuvėnų regioninio parko grupė

Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras

Miško g. 3, LT-86477, Tytuvėnai, Kelmės r.

Tel. (8 427) 59 031

El. paštas: tytuvenu.rp@saugoma.lt 

Internetinė svetainė: www.trp.lt

Dubysa – viena vaizdingiausių Lietuvos upių, 14-a pagal ilgį (138,9 km). Parko teritorija upė vingiuoja 65 km. Parko teritorija priskiriama Raseinių ir Kelmės rajonams. Visą parko plotą sudaro draustiniai, net du iš jų – Lyduvėnų ir Betygalos – saugo kraštovaizdį. Geriausias būdas išvysti parką – plaukti baidare ar valtele nuo Maironių kaimo (65 km maršrutas, 1–2 d. žygis) bei atvykus į Lyduvėnus, Betygalą, pakeliauti pėsčiomis po apylinkes. Turistai mašina parko įžymybes aplankytų per dieną, bet išsamesnį vaizdą apie saugomas gamtos ir kultūros vertybes galima susidaryti tik žygiuose su patyrusiais parko direkcijos specialistais.

Dubysa – viena gražiausių Lietuvos upių bei populiariausių vandens turizmo trasų. Dubysos upė Dubysos regioninio parko teritorijoje vingiuoja 65 km. Dubysos vandens turizmo trasa (ilgis – 35 km).

Vaizdingas stačiašlaitis Dubysos senslėnis, pakrantėse rymantys piliakalniai, natūralios salpinės pievos, šlaitais srūvančių intakų gurgenimas, apsistoti tinkamos stovyklavietės ir kaimo turizmo sodybos sukuria poilsiui tinkamą atmosferą. Dubysos slėnis yra vienas iš raiškingiausių ir vaizdingiausių upės erozinio slėnio pavyzdžių Lietuvoje. Vidutinio sraunumo, duburiuota upė tinka bičiulių žygiams ir šeimyniniam turizmui.

Įrengtos stovyklavietė ir poilsiavietės su pavėsinėmis, laužavietėmis, gėlu vandeniu ir kt. infrastruktūra, trasoje pastatytos informacinės rodyklės. Trasoje esančiose stovyklavietėse ir poilsiavietėse patogu pradėti ar baigti kelionę upe: lėkšti Dubysos krantai, geras privažiavimas, yra automobilių stovėjimo aikštelės. Vandens turistams stovyklavietes nurodo specialūs ženklai.

Kontaktai:

Dubysos regioninio parko direkcija

Dubysos g. 2A, Kaulakių k., LT-60456, Raseinių r. sav.

Tel. (8 428) 70 330

El. paštas: info@dubysa.info

Internetinė svetainė: http://www.dubysa.info/

Kurtuvėnų regioninis parkas plyti Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Šiaurės pietų kryptimi driekiasi trys mišku apaugę kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Reljefo išraiškingumą paįvairina termokarstinės duobės, ozai, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Vertingiausi gamtiniai kompleksai saugomi 17-oje draustinių.

Svarbiausios gamtos vertybės: Šaukėnų–Kurtuvėnų miškų masyvas, Pageluvio ežerynas (10 ežerų), vaizdingas Dubysos slėnis, Ilgos pelkynai. Vakarinėje parko dalyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai – 1,8 ha plote „verda“ daugiau kaip šimtas įvairaus dydžio „akių“.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: Dubysos–Ventos perkaso hidrosistema, Dengtilčio ir Mirskiškės vandens malūnai, Kurtuvėnų, Bubių, Gelučių, Žadvainių dvarų sodybos, barokinė Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, V. Pūtvio-Putvinskio memorialinė sodyba Šilo Pavėžupyje, Vainagių, Galvydiškės, Gaidžiapilio, Kurtuvėnų, Bakausių piliakalniai.

Galimybės poilsiauti. Kurtuvėnų regioniniame parke poilsiui skirtos 7 rekreacinės zonos: Bubių, Geluvos, Bijotės, Padubysių, Pašvinio, Šonos ir Vėžežerio. Populiariausi yra Geluvos ir Bijotės ežerų paplūdimiai. Gražiausias regioninio parko lankytinas vietas galima apžiūrėti keliaujant parko schemoje pažymėta dviračių-autoturizmo trasa.

Dviračių takas (17 km) nutiestas nuo Šiaulių iki Kurtuvėnų. Kurtuvėnuose dviračius galima išsinuomoti. Pėstiesiems įrengtas pažintinis takas (4,5 km) aplink Juodlės ežerą.

Jautmalkės kaime pagal senąsias žemaičių tradicijas atstatomoje sodyboje įsikūręs Jautmalkės gamtos centras. Jame rengiamos edukacinės-pažintinės programos moksleiviams apie krašto papročius, amatus, gamtą.

Parko svečiai gali apsistoti buvusioje Kurtuvėnų dvaro sodyboje įrengtoje stovyklavietėje, kaimo turizmo sodybose, poilsiavietėse.

Kontaktai:

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija

Parko g. 2, Kurtuvėnai, LT-80223, Šiaulių r.

Tel. (8 41) 37 0333, +370 618 29964

El. paštas: info@kurtuva.lt

Svetainė: www.krpd.lt

Įsteigtas 1992 m. Regioninio parko teritorija užima 33 508 ha plotą, buferinės apsaugos zona – 16 881 ha. Parko teritorija priskiriama Telšių, Šilalės ir Kelmės rajonams.

Didžiausias natūralus Žemaitijos ežeras – Lūkstas, garsėjantis gintaru. Parko teritorijoje prasideda didžiosios Žemaitijos upės: Minija, Virvytė, Venta, Kražantė, Akmena. Varnių regioninio parko kraštovaizdžio savitumą lemia unikalūs ežerai, daugybė pelkių, pasižyminčių gausia biologine įvairove bei ledynmečių paliktos keiminių plokščiakalvių „kepurės“, nuo kurių atsiskleidžia Žemaitijos kraštovaizdžio grožis, saviti ir unikalūs Varnių ir Luokės urbanistiniai kompleksai.

Ypatingu raiškumu pasižymi Šatrijos moreninis masyvas. Šatrijos kalnas (apsilankę čia gali pajusti jau nebe kalvų, o kalnų įspūdį!) iš aplinkos išsiskiria didžiausiu Lietuvoje santykiniu aukščiu. Sakoma, jog Šatrija – kiekvienam lietuviui iškiliausias kalnas.

Archeologų manymu, kalvos viršuje yra stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Manoma, kad čia buvo vienas svarbiausių senojo lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę. Nuo Šatrijos matai neaprėpiamai plačią ir šviesią kalvotą žemę – net plika akimi įžiūrimas už 35 km stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai. Sietuvos kūlgrinda (slaptas akmenų kelias po vandeniu) greičiausiai įrengta žemaičių ir kuršių kovų su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais laikotarpiu: XIII–XIV a. kūlgrindos buvo įrengiamos įvairiais proistorės laikotarpiais prie svarbiausių krašto piliakalnių, alkakalnių ir senųjų gyvenviečių. Anot archeologo L. Kšivickio, Sietuvos kūlgrinda – viena iš slapto kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, atkarpų.

Kontaktai:

Varnių regioninio parko direkcija

Dumbrių g. 3, Ožtakių k., Varnių sen., LT-88324, Telšių r.

Tel./faks. (8 444) 47 415

El. paštas: info@varniuparkas.lt

Internetinė svetainė: www.varniuparkas.lt