Liepos 6 – diena – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Šią dieną atidarytas ir septintasis Kražių festivalis. Festivalio atidarymo renginiuose: parodos „Savy jis jaučia ugnį kilnesnio pašaukimo“, skirtos Maironio 150 metų jubiliejui paminėti pristatymas, Šv. Mišios, Čiurlionio kvarteto, solistų Irenos Milkevičiūtės ir Dainiaus Puišio koncertas bei visuotinė pilietinė akcija „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Festivalio organizatorius – Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras, partneriai: Vilniaus universiteto Biblioteka, Kelmės rajono savivaldybė, Kražių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija, Lietuvos nacionalinė filharmonija, rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas, UAB „Biomapas“.
Apie parodą…
Laiko tėkmė mus vis labiau neša į amžinybės gelmę; žlunga imperijos, užmarštin nueina politikai ir carai, bet kūrėjas tarsi iškyla virš šio besiplaikstančio chaoso, pilkos kasdienybės ir savo talentu žmonijai sugrąžina Dievo dovaną – meninę tiesą, žodį, kuris nušvinta naujomis spalvomis, jausmais, emocijomis. Toks buvo mūsų Maironis, apdovanotas nuostabiu talentu, paprastas, atviras, nesitaikstantis su klasta, apgaule, melu ir veidmainyste. Ir tegul Maironiška ugnelė visada rusena kiekvieno doro lietuvio širdyje, nes jis savo darbais rašė ne tik savo gyvenimo knygą, bet ir mūsų tautos istoriją!…
Jonas Mačiulis gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, laisvų nuo baudžiavos valstiečių šeimoje. Namuose įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos Maironis įstojo į Kauno gimnaziją. Būdamas šeštoje klasėje lenkų kalba parašė pirmuosius eilėraščius, tačiau jie nėra išlikę. Baigęs gimnaziją Maironis išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. Po metų, 1884 m., Maironis, įstojo į Kauno dvasinę seminariją. 1885 m. Aušros laikraštyje pirmą kartą išspausdintas Maironio eilėraštis Lietuvos vargas, pasirašytas Zvalionio slapyvardžiu. Pirmoji Maironio knyga – Apsakymai apie Lietuvos praeigą, pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu išleista 1891 metais. Tais pačiais metais Maironis įšventintas kunigu. Baigęs Kauno kunigų seminariją Maironis tęsė mokslus Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. Vienas iš šio laikotarpio eilėraščių Daina apie senovę pirmą kartą pasirašytas Maironio slapyvardžiu. Grįžęs į Lietuvą Maironis pradėjo dėstyti Kauno kunigų seminarijoje. 1895 m. išleistas pirmasis Maironio eilėraščių rinkinys Pavasario balsai ir pirmoji poema Tarp skausmų į garbę, pasirašyta St. Garnio slapyvardžiu. 1909 m. Maironis tapo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. 1922 m. Maironiui suteiktas Lietuvos universiteto garbės profesoriaus vardas, o 1932 m. – Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.n1932 m. birželio 28 d. Maironis mirė, palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos kriptoje.
Maironiui doros ir moralės principai buvo svarbesni už viską. Pats gyvendamas šiais principais, reikšdamas juos kūryboje, poetas sugebėjo uždegti ir kitus – daugelis jo eilėraščių virto liaudies dainomis, ugdė žmonėse taurius jausmus, padėjo formuotis tautinei lietuvių tapatybei.
Parodą parengė Vilniaus universiteto rankraščių ir retų spaudinių skyrius. Ekspozicijoje – neįkainojamą vertę turintys rankraščiai pirmą kartą pasirašyti Zvalionio, St. Garnio ir Maironio slapyvardžiais, autografai, nuotraukos, kuriose Maironis jaunystėje, gimnazistas, kunigas ir rektorius, studentų darbai apie Maironį, laiškai, pirmoji poema, pirmieji leidiniai, publikuoti dar Lietuvos dainiui esant gyvam.
Paroda Kultūros centro muziejuje veiks iki rugpjūčio 20 dienos.
Šv. Mišios ir Čiurlionio kvarteto koncertas
Festivalio atidarymą tęsė iškilmingos Šv. Mišios ant Vytauto kalnelio Kražių miestelyje, kur 1416 metais buvo pastatyta pirmoji bažnyčia Žemaitijoje, pavadinta Šv. Mykolo Archangelo vardu. Mišias aukojo Kražių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Vytautas Ripinskis. Gausiai susirinkusių minioje Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, LR seimo narys Kęstutis Masiulis, Kelmės rajono savivaldybės švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius bei kiti svečiai.
Čiurlionio kvarteto koncerto metu skambėjo pačios gražiausios ir žymiausios lietuvių ir pasaulio kompozitorių melodijos bei dainos, kurias atliko Irena Milkevičiūtė (sopranas) ir Dainius Puišys (baritonas). Devintą valandą visus renginio dalyvius sujungė Tautiška giesmė, kurią, pritariant kvartetui ir solistams giedojo ir maži ir dideli.
Didžiuokimės, kad esame lietuviai ir tęskime savo kultūros ir istorijos kūrimą. Toliau kurdami savo likimą ginkime savo kalbą bei gyvenimo būdą…..
