Jau trečius metus Kražių kolegijos rezidencija kviečia užsienio šalių menininkus gyventi ir kurti garsiame istorinę praeitį turinčiame miestelyje. Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skirta trumpametražių operų kūrimui. 2013 metais Kražių kolegijos rezidencijoje gyveno ir kūrė: Charles Halka (kompozitorius, trumpametražių operų kūrėjas, JAV), Martins Vilums (kompozitorius, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras, Latvija), Alessandro Pagliazzi (dirigentas, pianistas, pedagogas, Italija). Prieš kelias savaites mėnesiui atvyko du kompozitoriai iš Hamburgo aukštosios muzikos mokyklos: Oscar und Vera Ritter Stiftung stipendiatas suomis Matti Pakkanen ir kolumbietis multimedijos kompozitorius Carlos Andres Rico. Susitikimas su rezidentais vyks spalio 10 d. (penktadienį), 19.30 val. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre. Susitikime bus pristatytas bendras rezidentų kūrinys trims muzikantams, video projekcijai ir elektronikai pavadinimu „Miške“ (In the forest). Atlikėjai: Ieva Laučkaitė (smuikas), Justinas Mačys (fleita), Akvilė Kalinaitė (mecosopranas).
Carlos Andres Rico gimė Bogotoje, Kolumbijos sostinėje, ir vadina save lotynų amerikos muzikantu. „Pradėjau studijas gimtajame mieste, ten studijavau populiariąją muziką. Iš pradžių veikiau kaip pop, rock, elektroninės šokių muzikos kurėjas ir atlikėjas ir tik vėliau susipažinau su šiuolaikine akademine kultūra, kai akademijoje pirmąkart išgirdau Claude’o Debussy, Igorio Stravinskio kūrybą. Labai gerai atsimenu savo pirmąją pažintį su Igorio Stravinskio „Šventuoju pavasariu“. Tas kūrinys, galima sakyti, buvo vienas didžiausių postūmių keisti studijų kryptį akademinės muzikos link. Buvau jau tris semestrus atsimokęs populiariąją muziką, kai pradėjau studijuoti akademinę kompoziciją. Studijų metu toliau grojau bosine gitara keliose grupėse Bogotoje, o po studijų baigimo kuriam laikui buvau išvis nustojęs rašyti muziką, dirbau mokytoju muzikos mokykloje, taip pat universiteto radijuje, kur buvau atsakingas už klasikinės ir šiuolaikinės muzikos programų sudarymą. Ten ir susipažinau su daugumos europiečių kompozitorių kūryba ir po metų pats grįžau prie kūrybinio darbo ir nusprendžiau, kad noriu tęsti studijas. Pirmasis mano po pertraukos parašytas kūrinys laimėjo Kolumbijos jaunųjų kompozitorių konkursą. Į konkurso prizą įėjo ir nemenkas finansinis atlygis, taigi kaiptik už tą sumą ir persikrausčiau gyventi į Vokietiją. Visų pirma norėjau kraustytis į Berlyną, tačiau dar Kolumbijoje atsitiktinai sutikau keletą merginų iš Hamburgo, kurios ir įkalbejo iš pradžių vykti ten. Nors mintys apie Berlyną dar ilgai kirbėjo galvoje, taip ir likau Hamburge. Čia įstojau į medijų kompozicijos magistrą, jį baigiau ir planuoju dar kurį laiką gyventi ir kurti Hamburge“ – teigia menininkas.
Matti Pakkanen kilęs iš Suomijos, mažos salos, truputį didesnės nei Kražiai. Ten baigė muzikos mokyklą kaip violončelininkas ir norėjo toliau tęsti violončelės studijas konservatorijoje, tačiau tuo metu gimė mintis, kad nori būti aktoriumi. Kaip teigia Matti – „Aktoryste užsiimti nepasisekė, tad pradėjau studijuoti dainavimą. Po kelių metų išvažiavau i Švediją, kur studijavau gana alternatyvioje vien tik į improvizaciją orientuotoje mokykloje. Tačiau mokykla buvo tokia alternatyvi, kad ilgiau nei dviejų metų neišlaikė ir subyrėjo, todėl patraukiau toliau į Hamburgą. Čia studijavau dirigavimą ir dainavimą. Hamburge sutikau savo žmoną, čia pradėjau dirbti kaip dirigentas ir dainavimo mokytojas, tačiau tarp darbų vis atsimindavau savo ankstyvas kompozicijas, vis labiau kilo noras rašyti, o be to sulaukiau tam tikro amžiaus, kai sau pasakiau: dabar arba niekada. Taip atsidūriau Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje“.
Interviu su rezidentais…
Norėjau jūsų abiejų paklausti, kas jus atvedė į Kražius, palyginti, tokį mažytį miestelį Lietuvos viduryje?
M: Hamburge turime kolegę iš Lietuvos. Ji dar metų pradžioje ėmėsi organizuoti improvizacijos stovyklą mūsų, improvizuojančių kompozitorių, būreliui. To pasekoje atsirado galimybė užsiregistruoti į Kražių rezidenciją ir ten reziduoti mėnesį. Mes su Carlos kaiptik ir pasinaudojom šia galimybe. Man asmeniškai tai buvo labai gera galimybė trumpam išsivaduoti iš kasdienės darbų rutinos. Hamburge vadovauju trims chorams, dirbu muzikos mokykloj, mokau privačiai, taip pat daug laiko reikia skirti studijoms, taigi labai sunkiai randu laiko kūrybai, todėl mėnuo ramaus kūrybinio darbo man buvo ypač reikalingas.
C: Mano atveju ši galimybė pati atėjo pas mane. Kažkas man paskambino ir paklausė, ar nenorėčiau mėnesį laiko praleisti Lietuvoje, o aš tik atsakiau „negali ir būti geriau“. Taip ir prasidėjo mano kelias į Kražius.
Papasakokit, kuo užsiimat būdami Kražiuose?
C: Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad Kražiuose galiu jaustis visiškai laisvas tame, ką darau. Paprastai kai važiuojama į menininkų rezidenciją, dažniausiai būna pateikiami gana griežti reikalavimai baigiamajam projektui. Tuo tarpu čia, Kražiuose, galėjome visiškai laisvai apspręsti kūrinio formą, turinį, o vietoje kitais atvejais dažno spaudimo sulaukiame labai daug pagalbos ir palaikymo iš Kražių M.K.Sarbievijaus kultūros centro darbuotojų, pas kuriuos ten ir viešime. Kita vertus dėl tokių puikių sąlygų pati sunkiausia užduotis ir buvo apsispręsti, ką mes su ta laisve nuveiksime. Manau, labai gerai, kad čia esame dviese. Kai tik atvažiavome, apvaikščiojome Kražių apylinkes. Kultūros centro darbuotojai daug pasakojo apie Kražių praeitį, ir natūraliai taip išsivystė, kad abu su Matti, susižavėję gilią praeitį turinčiu miesteliu ir jo apylinkėmis, idėjų savo būsimam projektui sėmėmės būtent iš aplinkos. Kita vertus norėjosi grąžinti Kražiams tai, ką jie mums dabar duoda, todėl artėjantis renginys ir bus tam tikra mūsų ir Kražių aplinkos sąveika.
Papasakokite daugiau apie jūsų būsimą projektą…
M: Kai tik atvykome, mums aprodė ne tik pačius Kražius, tačiau nusivedė ant Medžiokalnio ir papasakojo, kad tai buvo sena lietuvių deivės Medeinos garbinimo vieta. Mus abu labai sužavėjo pasakojimas apie Medeiną. Grįžę labiau pasidomėjom šia lietuvių deive ir pasirinkom ją kaip inspiraciją.
C: Tuo tarpu medžiagos mūsų būsimam projektui pridėjo ir improvizacijos savaitei atkeliavę dar penki kolegos iš Hamburgo. Kartu nuėjom į Medžiokalnį, ten improvizavom ir ieškojom praeities pėdsakų. Taip pat įrašėm ir keletą improvizacijų miesto, industrijos, tema, kadangi mūsų projektas bus apie kelionę į Kražius.
M: Turiu būtinai pridėti, kad vieta, kurioje gyvename, taip pat mus įkvepia. Ko verta vien tai, kad esame bene didžiausiame pastate Kražiuose po bažnyčios, Kražių kolegijoje. Juk prieš kokius keturis šimtus metų įsikūrusi Jėzuitų kolegija buvo centras didelio miesto, kultūros židinio, ir mes esame apsistoję vieninteliame iš viso ansamblio išlikusiame pastate, kuris buvo naudojamas kaip studentų bendrabutis. Taigi, bent iš dalies matome, kaip Kražiai keitėsi per laiką. Juk dabar čia gyvena vos keli šimtai žmonių. Tačiau gražiausia tai, kad miestelis keičiasi, o Medžiokalnis ir giria vis lieka šalia, kaip turbūt ir pati Medeina.