Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre (parodų salėje, III aukšte), rugpjūčio 21 – 31 dienomis, vyks Vytauto Moncevičiaus – Mončio tapybos darbų paroda.
Kviečiame apsilankyti!
Vytautas Moncevičius – Mončys (1950 – 2016)
Gimė 1950 metų balandžio 2 dieną, Kretingos rajono Darataičių kaime. 1951 metais, kartu su tėvais ištremtas į Tomsko sritį, kur gyveno iki 1956 metų. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, Akmenalių kaime baigė pradinę mokyklą, po to mokėsi Darbėnuose (tuometinėje Darbėnų Jono Šimkaus vidurinėje mokykloje). Grįžimas į Lietuvą jam buvo sunkiai suvokiamas, vis norėjo grįžti atgal į Rusiją. Tėvai mažą nuolatos vesdavos į bažnyčią, kur matė įspūdingus paveikslus, domėjosi supančia aplinka. Viską ką matydavo, vėliau perteikdavo paveikslėliuose. Studijuodamas Vilniaus statybos technikume pradėjo domėtis architektūros ir meno paslaptimis, tad baigė Vilniaus dailės akademijos Kauno skyrių. Dar mokydamasis Kaune (vakariniame skyriuje), dirbo techniku – architektu ŽŪSPI. Šiuo laikotarpiu pradėjo tapyti. Po instituto baigimo, jau sukūręs šeimą, grįžo gyventi į Žemaitiją, tačiau ne į Kretingą, o su šeima apsistojo Palangoje, kur gyveno visą likusį savo gyvenimą. Palangoje dirbo vyr. architektu Mardoso vadovaujamų architektų grupėje. Žinomiausi jo darbai Palangoje – restoranas ,,Floros simfonija“, Jono Basanavičiaus biustas Vytauto ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, priešais J. Basanavičiaus gatvę (skulptorius – J. Zikaras). Gyvenimas Palangoje tapytojui buvo dvejopas, tačiau begalinis užsispyrimas ir noras tapyti, žingsnis po žingsnio priartino jį prie Klaipėdos dailininkų sąjungos organizacijos, kur 1992 metais buvo priimtas į Jaunųjų dailininkų sąjungos sekciją, galėjo organizuoti parodas, susitikimus. Vytauto Moncevičiaus – Mončio tapytų darbų galima pamatyti Palangos savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje, V. Mačernio muziejuje Žemaičių Kalvarijoje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje. Negalime nepaminėti, kad tapytojas buvo Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos Dailės skyriaus įkūrėjas. Jo tapyboje daugiausia vyravo religinė tematika, vaizduojamos skulptūros, gamtos vaizdiniai. Ypač mėgo tapyti saulėgrąžas, tapė portretus. Be tapybos, Mončys rašė eiles, buvo geraširdis žmogus, inteligentas. Su pagarba kalbėdavo apie savo gyvenimo kelyje sutiktus žmones, kurie įtakojo jo gyvenimo suvokimą, kūrybos kelią. Pats tapytojas sakė: „Mano tapybos darbai, manau, nepasižymi kažkokiu tai ypatingu braižu. Tik kiek liūdnoka vidinė tektonika. Aš tapau tai, ką matau, jaučiu, taip, kaip suvokiu“.
Paroda „Sugrįžęs iš nebūties“ labai jautri, ne vien tuo, kad šiemet sukako penkeri metai, kai gerbiamo tapytojo – architekto nėra tarp mūsų, bet šioje parodoje bus eksponuojami po tapytojo mirties dingę ir vėl atsiradę tapybos darbai.
