Tradicinė muzika – tai gyvas kultūros procesas. Laiko tėkmėje užsimiršta tai, kas nereikalinga, neaktualu, o išlieka universalūs, aktualūs reiškiniai. Lietuvių liaudies melodijose persipina seniausios, tūkstantmečius menančios intonacijos, o taip pat ir amžių bėgyje įsipynusios naujesnės melodijos. Tradicinė muzika – paprasta, suprantama kiekvienam kaimo bendruomenės nariui, tačiau kartu ji ir labai subtili. Kaimo bendruomenės nariai kartu dirbo, šventė, dainavo, šoko visą gyvenimą, taigi, susiklausymas, savitas darnumas čia natūralus.
Birželio 6 – ą dieną, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre atidaryta lietuvių tradicinių muzikos instrumentų paroda – “Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai”. Ekspoziciją parengė Povilo Stulgos Lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus. Paroda eksponuojama kultūros centro muziejuje iki rugpjūčio 20 dienos.
Apie parodą…
Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje kaupiama visa, kas susiję su lietuvių instrumentine muzika, nuo tradicinės iki šiuolaikinės. Muziejuje saugomi senieji tradiciniai ir modifikuoti lietuvių muzikos instrumentai, Lietuvių muzikoje naudojami bendratautiniai muzikos instrumentai, dokumentai susiję su lietuvių liaudies muzikantais, muzikos instrumentų meistrais, tobulintojais, atlikėjais, kompozitoriais, šiuolaikiniais folkloro atlikėjais.
Muzikos instrumentų rinkiniai pradėti kaupti Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Pirmieji muzikos eksponatai gauti 1969 m. vėliau įsteigtas Liaudies muzikos instrumentų skyrius. 1985 m. Kauno senamiestyje atidarytos muzikos instrumentų ekspozicijos.
Primityvūs muzikos instrumentai, arba garsą skleidžiantys žaislai buvo svarbi kiekvieno kaimo vaiko žaidimų dalis. Tai – šiaudo, nendrės arba žąsies plunksnos birbynės, įvairios švilpynės. Pavasarį iš karklo sukamos švilpynės – trumpaamžis žaislas. Švilpynes, šiaudo birbynes anuomet mokėjo pasigaminti kiekvienas vaikas. Pradžiuginusios vaikus, jos švilpia tik tol kol sudžiūsta, nes džiūdama žievė dažniausiai susitraukia ir prakiūra. Iš žalių arba sudžiūvusių tuščiavidurių augalų vasarą ir rudenį gaminami skudučiai ir švilpynės. Lamzdelis buvo vienas iš mėgstamiausių žaislų, juo vaikai žaisdavo ganymo metu.
Iš karklo žievės pavasarį sukama švilpa, ja grotos dainų ir šokių melodijos. Parodoje eksponuojama rekonstruota karklo žievės švilpa.
Kanklės visuose etnokultūriniuose regionuose turi savitumų. Suapvalintas kanklių galas prie stygų įtvirtinimo labiau būdingas Užnemunei, tačiau pasitaiko ir išimčių. Tradicinėse kapelose derėjo kanklės, smuikai, cimbolai, basetlės, taip pat ir tuo laiku populiarūs pučiamieji instrumentai – dūdmaišis, lamzdelis, birbynė.
